Tremtinių takais patraukė 8 žmonių grupė, lankysianti ir tvarkysianti tautečių tremtinių kapus Irkutsko srityje, bendrausianti su vietos lietuviais, prikalsiantis lietuvių tremties ir mirties vietas žyminčias lenteles.
6 jaunuoliai, ekspedicijos vadas Gintautas Alekna ir juos lydintis žurnalistas Feliksas Žemulis Maskvą turėtų pasiekti ketvirtadienį, 8 valandą ryto Lietuvos laiku. Iš ten jų lauks pusšeštos valandos kelionė lėktuvu į Irkutską.
Ketvirtadienio pavakarę išsiruošusius į Sibiro platybes Vilniaus geležinkelio stotyje palydėjo projekto globėjai prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis, draugai ir artimieji.
Įstatymas – taiga, teisėjas – lokys
Stotyje surengtoje spaudos konferencijoje A. Brazauskas prisiminė vaikystėje Kaišiadoryse matytus stovinčius ešelonus su tremiamais žmonėmis. Prezidento atmintyje išlikę, kai jis ateidavęs į mokyklą ir draugų suolus rasdavęs tuščius.
Prezidentas dalijosi prisiminimais, kai dar prieš Stalino mirtį iš paskaitų buvo išvestas tremčiai pasmerktas studentas. A. Brazauskas pažymėjo, kad ši istorija turėtų likti tautos atmintyje.
“Įstatymas – taiga, teisėjas - lokys”, - taip tremtį vaizdžiai apibūdino Europos parlamento narys V. Landsbergis. Į Sibiro platybes išsiruošusius jaunuolius jis vadino “jaunimu, neabejingu tėvynei, šaknims ir senelių takams” bei linkėjo jiems grįžti pasisėmus tremtinių patirties, išvydus dalelę tikrovės.
Tiesa, jis pažymėjo, kad jaunieji ekspeditoriai nepatirs spygliuotų vielų ir šalčio, kam buvo pasmerkti tūkstančiai Lietuvos piliečių, tad bus sunkiau perprasti tremtinių dalią.
“Pažįstu mergaitę, kuri norėtų nuvažiuoti į Irkutsko sritį – ten, kur praleido savo vaikystę”, - žvelgdamas į žmoną Gražiną Ručytę–Landsbergienę, kalbėjo europarlamentaras, užklaustas, ar pats norėtų keliauti su jaunimu tremtinių takais. Pats V.Landsbergis sakė, kad visgi nenorėtų keliauti gyvuliniais vagonais.
Galimybės aplankyti lietuvių tremties virtas neatmetė ir A. Brazauskas, nors pripažino, kad pėsčiomis taiga sukarti 50 kilometrų jau ne jam.
Lauknešėlyje – lašiniai, lietuviška degtinė ir “Prima” cigaretės
Viena ekspedicijos dalyvių, antrakursė studentė Gintarė Micevičiūtė stotyje sakė išvykstanti pakilia ir ryžtinga nuotaika.
Mergina pastebėjo, kad jos kuprinė – bene lengviausia iš visų ekspedicijos dalyvių, sverianti apie 10 kilogramų. Tuo tarpu likusieji dalyviai persisvėrę tempė po kelis krepšius, miegmaišius ir kitus Sibire būtinus rakandus.
G. Micevičiūtė pasakojo labai norinti išvysti motinos gimtąjį miestą Zulumajų, mat jos mama gimusi tremtyje. Į Lietuvą Gintarės mama atvyko jau šešerių.
G. Micevičiūtė pasakojo, kad jos šeima labai palaikanti idėją keliauti į Sibirą. Mamai ji pasakojo norinti parvežti kedro riešutų – ši lig šiolei pamenanti Sibire močiutės rinktus kedrų riešutus.
Gintarės palydėti atvykusios draugės Ugnė ir Viktorija įteikė lauknešėlį, kuriame buvo svogūnų laiškų, “Lietuviškos” degtinės, gabalas lašinių, ritinėlis tualetinio popieriaus, degtukai, kefyras, bandelės “Trys kapeikos” ir cigaretės “Prima”.
Draugės juokavo lauktuves paskyrusios “bado atvejui” arba pardavimui. Cigaretes jos pasakojo paskyrusios keitimui į duoną.
Prieš įlipdami ekspeditoriai glėbesčiavosi su artimaisiais, jiems buvo linkima sėkmės. Vienai keliautojai beskubant ant žemės pabiro sumuštiniai. Traukinys, pro kurio trečiojo vagonų langus mojavo ekspeditoriai, į Maskvą pajudėjo kelios minutės po penkių.
Kelionės metu jaunuoliai rašys dienoraščius, fotografuos ir filmuos. Apibendrinus ekspedicijas, ketinama išleisti kompaktinę plokštelę, visoje Lietuvoje rengti fotografijų parodas.
Irkutske dar gyvena tremtinių iš Lietuvos
Ekspedicijos vadovas, turistas, fotografas ir operatorius Gintautas Alekna pasakojo, kad ketvirtadienio rytą traukiniu pasiekus Maskvą, lėktuvu bus skrendama į Irkutsko sritį.
Atstumas nuo Maskvos iki Irkutsko – apie puspenkto tūkstančio kilometrų. Skrydis truksiąs pusšeštos valandos.
Irkutske G. Alekna pasakoja nusižiūrėjęs du rajonus: jei nepavyktų nusigauti į “Balšaja riečka” apylinkėse prie Baikalo ežero esantį draustinį, būtų lankomas lengvai pasiekiamas rajonas “Zima”.
“Balšaja riečka” apylinkėse numatyta tremtinių kapų paieška ir lankymas. Tose vietose nėra kaimų, kelių, susisiekti galima tik visureigiais, tad šiam planui nepavykus, “Zima” rajone lauktų tremtinių kapų tvarkymas.
G. Alekna pasakojo, kad įšalas Irkutsko srityje yra labai giliai, vasaros panašios kaip Lietuvoje, tik dienos kartais būna karštesnės, o naktys – atitinkamai šaltenės, tad šios vietovės negalima apibūdinti “Amžino įšalo vieta”.
Nakvynei ekspeditoriai yra pasiruošę palapines, o Irkutsko mieste juos apnakvyndins lietuvių bendruomenė. Kitose vietose bus nakvojama pagal galimybes – palapinėse arba nebrangiuose viešbučiuose.
Ekspedicijos dalyviai vietos lietuviams dovanų veža Lietuvos vėliavą ir knygų.
Anot ekspedicijos vado, Irkutske dar yra nemažai gyvenančių lietuvių. Nors tikslaus skaičiaus niekas nežino, gali būti, kad jų čia gyvena apie šimtą.
Pernai lankydamasis Irkutsko srities kaimuose ekspeditorius pasakoja kai kuriuose kaimuose aptikęs po 5 kadais iš Lietuvos ištremtus, dar ir dabar lietuviškai kalbančius senukus.
Ekspedicijos metu keliautojus vargins uodų ir musių spiečiai. Pasak G. Aleknos, vienintelis būdas nuo jų apsiginti – kuo daugiau užsidengti veidą.
Maisto keliautojai ketina įsigyti vietoje. Anot G.Aleknos, Sibire būtiniausių produktų galima įsigyti ir kaimuose. Tik nusprendę išeiti į atokesnius taigos rajonus, keliautojai žada porai dienų parduotuvėje įsigyti maisto. G. Alekna vadovaus ir kitoms vasarą vyksiančioms ekspedicijoms į tremties vietas, pats paruošė jų planus.
G. Aleknai ši ekspedicija bus devyniolikta, ekspeditorius keliauja jau nuo 1989 m. Dėl ekspedicijos į Irkutską keliautojas pasakoja buvęs priverstas išeiti iš 32 metus dirbto darbo, mat darbdaviai jo neišleidę atostogų.
Į ekspediciją veržėsi per 1000 jaunuolių
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) šią vasarą surengs dar 3 išskirtines ekspedicijas į lietuvių trėmimų, masinių žudynių, koncentracijos stovyklų ir įkalinimo vietas. Šiuo projektu siekiama paskatinti jaunimą domėtis valstybės sitorija ir puoselėti tautos atmintį.
Jaunoji karta Rusijoje tvarkys lietuvių kapines, susitiks su ten gyvenančiomis lietuvių bendruomenėmis, pasakos jiems apie dabartinę Lietuvą.
LiJOT tikisi, kad panašios ekspedicijos taps kasmetinėmis, remiamomis valstybės.
Į ekspedicijas užsiregistravo daugiau kaip 1000 jaunuolių, po anketų peržiūros ir pokalbių api patriotiškumą atrinkti 32. Kitos 3 ekspedicijos planuojamos liepą ir rugpjūtį.
Jaunimas taip siekia prisidėti minint Lietuvos laisvės penkioliktąsias metines bei deramai pagerbti nuo sovietų okupacijos nukentėjusius Lietuvos piliečius.
Projektą parėmė valstybės institucijos ir verslo įmonės. Grįžtančius ekspedicijos dalyvius sutikti bus galima Vilniaus traukinių stotyje birželio 25 dieną, be dvidešimties minučių devynios.