Dokumente abi šalys įsipareigojo plėsti dvišalius politinius, ekonominius ir kultūrinius santykius, taip pat sudaryti galimybes tiesioginiams verslo ir žmonių kontaktams.
Deklaracijoje akcentuojama ir didėjanti Europos energetinio saugumo reikšmė bei reiškiama parama energetikos projektų plėtrai Kaspijos jūros regione.
Dokumente abi valstybės konstatuoja teigiamą Europos kaimynystės įtaką Azerbaidžano santykiams su ES, jame taip pat pasisakoma už taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą.
Susirėmimai tarp azerbaidžaniečių ir etninių armėnų tuomet Azerbaidžano SSRS priklausiusiame Kalnų Karabache prasidėjo 1988 metais. Apie 1992-uosius konfliktas sustiprėjo ir peraugo į tikrą Azerbaidžano ir Armėnijos, jau tapusių nepriklausomomis respublikomis, karą, nusinešusį apie 35 tūkst. gyvybių. Šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais.
Kalnų Karabachas - strategiškai svarbus rajonas. Už kelių kilometrų nuo konflikto zonos eina pagrindinis dujotiekis, jungiantis Kaspijos jūroje esančius naftos telkinius su pasaulio rinkomis.
Dėl didėjančių naftos kainų sparčiai ekonomiškai augantis Azerbaidžanas nesiekia įstoti į NATO ir ES, kaip kaimyninė Gruzija, tačiau siekia glaudesnių santykių su šiomis organizacijomis.