Santalkos kūrimo ėmėsi ir jos deklaraciją pasirašė per 70 piliečių, įvairių pilietinių organizacijų narių iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Palangos, Kėdainių, Nidos, Anykščių, Rietavo, Sedos, Merkinės ir kitų Lietuvos vietų.

Santalkos iniciatoriai kviečia į judėjimą jungtis visus, kurie pritaria deklaracijos nuostatoms ir yra įsitikinę, kad bendra piliečių talka yra tiesiausias kelias iš valstybę ištikusios krizės.

"Atotrūkis tarp piliečių ir valstybės didėja. Menkai organizuota visuomenė neįstengia kontroliuoti valdžios. Valdžioje įsitvirtinusios grupuotės vis labiau savinasi valstybę, pamindamos Konstitucijos nuostatas, skelbiančias, jog suverenitetas priklauso tautai, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms", - rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Santalkos deklaracijoje.

Anot deklaracijos, "nomenklatūra, užuot sunykusi kaip okupacijos atgyvena, atsinaujina ir stiprėja. Ji kuria demokratinės valstybės regimybę, primeta visuomenei savo taisykles ir kompromituoja demokratinę tvarką".

Santalkos iniciatorių vertinimu, "nomenklatūra tampa galingesnė už įstatymą" ir tai kelia pavojų visuomenės, mūsų ir Lietuvos Respublikos savarankiškumui.

Jie ragina įvairios kilmės, pažiūrų bei įsitikinimų lietuvius telktis dėl savo dabarties bei vaikų ateities laisvoje Lietuvos Respublikoje.

"Metas susigrąžinti valstybę. Metas įrodyti, kad mes, Lietuvos piliečiai, esame tikrieji valstybės šeimininkai", - rašoma deklaracijoje.

Santalka sieks užtikrinti valdžios pilietinę priežiūrą, pašalinti kliūtis, trukdančias piliečiams būti savo valstybės šeimininkais, sieks prisidėti prie esminių pertvarkų valstybės valdymo, savivaldos, teisėtvarkos, švietimo, mokslo bei socialinės saugos srityse.

Kaip spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Santalkos steigėjai, artimiausias uždavinys - inicijuoti pertvarkas teismų srityje.

"Lietuviai nejaučia, kad jie gali surasti teisingumą Lietuvoje. Tai ir yra viena iš emigracijos priežasčių. Sieksime, kad būtų užtikrinta teismų nepriklausomybė nuo valdžios, kad pats teisėjų skyrimo procesas būtų skaidrus", - sakė vienas iš Santalkos iniciatorių Romas Sakadolskis.

Didėlis dėmesys bus skiriamas savivaldos rinkimų pertvarkymui.

"Realios savivaldos neturime. Absoliuti dauguma lietuvių teigia, kad jie negali daryti įtakos vietinei savivaldai. Šiandien žmonės į savivaldos rinkimus renkami tik pagal partijų sąrašus. Norime savivaldos rinkimus sulyginti su Seimo rinkimas. Kad vietos bendruomenės ir pilietinės organizacijos galėtų deleguoti savo atstovus į savivaldą", - sakė Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Santalka numato veikti kaip pilietinių organizacijų ir aktyvių piliečių tinklas. Judėjimas nesiekia politinės valdžios, bet stengsis ją pilietiškai kontroliuoti.

Žurnalistų paprašytas pakomentuoti atsistatydinusio premjero Algirdo Brazausko užuominas, jog Vyriausybei, be kitų, dirbti trukdė pilietinės organizacijos D. Kuolys atsakė, jog "Vyriausybė nesugebėjo dirbti demokratinėmis sąlygomis, ji puikiai būtų dirbusi Baltarusijoje".

Pasak D.Kuolio, "ministras pirmininkas ir jo komanda džiaugtųsi, jei valstybėje nebūtų žmonių, tuomet valdžia nekontroliuojama galėtų dalintis pinigus".

Tarp pasirašiusiųjų Santalkos deklaraciją dar yra žinomi visuomenininkai Kęstutis Čilinskas, Vytautas Damaševičius, Gintė Damušytė, Leonidas Donskis, kunigas Robertas Grigas, Rytis Juozapavičius, Vladimiras Laučius, kunigas Arūnas Peškaitis, Irena Veisaitė, Diana Vilytė ir kiti.