2005 metais buvo gauta per 400 prašymų suteikti prieglobstį. Daugiausia prieglobsčio prašėsi Rusijos, Afganistano bei Nigerijos piliečiai.
Į Lietuvą nelegaliai patekusieji ar besiprašantieji prieglobsčio yra apgyvendinami specialiuose pabėgėlių centruose. Į Pabradėje esantį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registravimo centrą patenka teisėsaugininkų sulaikyti nelegaliai į mūsų šalį atvykę užsieniečiai, taip pat prieglobsčio prašytojai.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena 115 skirtingų tautybių gyventojų. Rusų ir lenkų mūsų šalyje gyvena po kelis šimtus tūkstančių, graikų, bulgarų, vengrų – po kelias dešimtis. Daugiausia kitataučių įsikūrę Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Tautiniu požiūriu labiausiai nevienalyčiai yra Vilniaus, Klaipėdos bei Visagino miestai.
Manoma, vieni pirmųjų į Lietuvą atsikrausčiusių kitataučių buvo žydai, šalyje pasirodę XII amžiuje. Daugiausia žydų atsikraustė į Lietuvą Vytauto Didžiojo laikais, nes tuo metu Europoje prasidėjo žydų persekiojimai. Vėliau kiti kunigaikščiai irgi noriai priimdavo kitose šalyse persekiojamus arba išvarytus judėjus. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 4 tūkst. žydų tautybės žmonių.
Prieš 600 metų Vytautas Didysis į Lietuvą iš Krymo parsivežė jam kariauti padėjusių karaimų. Manoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis po žygio į Aukso Ordos stepes atvežė apie 380 šeimų. Karaimai buvo apgyvendinti tarp Trakų pilių, vėliau įkūrė gyvenvietes Biržuose, Pasvalyje. Dabar Lietuvoje gyvena apie 300 karaimų. Jų daugiausia Trakuose, Vilniaus krašte.
Lietuvoje prieglobstį prieš kelis šimtus metų rado ir sentikiai, atskilę nuo reformuotos Rusijos stačiatikių bažnyčios ir pabėgę nuo religinio persekiojimo. Jų daugiausia įsikūrė rytiniuose šalies rajonuose. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 39 tūkst. sentikių.
Lietuvoje veikia trys šimtai kitataučių bendruomenių. Didžiausios – rusų, lenkų. Savo bendruomenes turi Lietuvos vengrai, vokiečiai, azerbaidžaniečiai, estai, romai, tadžikai. Kitataučių bendruomenės mūsų šalyje daugiausia rūpinasi savo tradicijų, kultūros skleidimu, vaikų švietimu.
Daugiau kaip 600 metų Vilniaus apylinkėse gyvena Aukso Ordos ir Krymo chanato palikuonių. Vytauto Didžiojo atsivežtų totorių palikuonių Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau kaip 3 tūkst. Viename žinomiausių Keturiasdešimties totorių kaime šiuo metu gyvena 400 žmonių, bet dauguma jų – jau nebe kaimo įkūrėjai totoriai. „Totorių vis dar nemažai, tačiau dabar jau daugiau lenkų, taip pat rusų ar lietuvių“, – pasakojo Pagirių seniūnė Marija Matulevič.
Kai kurie Keturiasdešimties totorių kaime gyvenantys vyresnio amžiaus totoriai visai nemoka lietuviškai, o susikalba rusiškai arba totoriškai. Pasak Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko Ado Jakubausko, tai, kad totoriai prastai šneka lietuviškai, lėmė istorinės aplinkybės. Vilniaus kraštas kelis pastaruosius amžius buvo daugiausia gyvenamas rusų ir lenkų. Tačiau, pasak Pagirių seniūnės, dabar dauguma totorių savo vaikus leidžia į lietuviškas mokyklas.
„Lietuva visą laiką svetimšaliams buvo patraukli valstybė“, – tvirtino Lietuvos armėnų draugijos pirmininkas Araikas Tunianas. Daugiausia armėnų į Lietuvą atvyko prieš keliolika metų, po Kaukazą sudrebinusio galingo žemės drebėjimo. Pasak A.Tuniano, armėnai mūsų šalyje nepatiria diskriminacijos ir nepastebi tautinės neapykantos apraiškų.