Šeimų, nusprendusių nuolat gyventi soduose, skaičius sparčiai didėja. Dituvos sodų pirmininkas Vytautas Gedvila sakė, kad oficialiai gyvenamąją vietą čia deklaruoja apie 400 šeimų, tačiau gyvena kelis kartus daugiau.
Šiuose soduose yra apie pusseptinto tūkstančio sklypų. Dažnai menkas namelis perstatomas į žiemą vasarą gyventi tinkamą būstą.
Į Dituvos sodus atsikrausto žmonių net iš Panevėžio, Šiaulių.
Juos galima suprasti - ten nėra darbo, o uostamiestyje nedirba tik tie, kurie nenori.
Miestuose butai labai brangūs, o įsigytas sodo sklypas ir namukas jau suteikia šiokį tokį pagrindą po kojomis.
Pagalba - nespėriai
Gyvenimas Dituvos soduose - ne rojus. Mokyklos toli. Beveik nebeįmanoma lankyti įvairių menų ugdymo įstaigų. Nebent tėvų pajamos tokios, kad bet kada bet kur savo atžalas gali vežioti nuosavu transportu.
Kasmet soduose daugėja nusikaltimų. Plėšiami namai, laužomi kelio ženklai. Visa miesto bjaurastis neaplenkia ir sodų. Tačiau čia sudėtingiau prisišaukti pagalbos.
„Mes nieko prieš, kad žmonės gyventų geriau, tačiau iškyla įvairių teisinių painiavų, kurioms neįmanoma pritaikyti jokio įstatymo. Pavyzdžiui, neįmanoma sušaukti visuotinio Dituvos sodininkų susirinkimo, kuriame tik ir įmanoma priimti svarbius sprendimus. Nėra nė tokio dydžio patalpos. Jei ir būtų, neturėtume lėšų joms išsinuomoti“, - yra sakę ankstesni Dituvos sodų vadovai.
Iki šiol niekas nepasikeitė.
Atgaila sode
Pensininkai, pavasarį atsikraustę į sodus, dažnai negrįžta namo iki pat rudens. Gamtos apsuptis ir sveikas darbas lauke jiems grąžina sveikatą.
„Mes čia persikėlėme kaip atgailai, kad jaunystėje palikome tėvus vienus vargti kaime, o patys išbėgiojome į miestus. Nieko čia gero nėra, jei nesi turtingas. Dar turgų pabrangins, reikės tik savo svogūnlaiškiais maitintis“,- sakė sodo gyventoja Stefanija.
„Klaipėda“ rašė, kad Dituvos soduose ketinama įrengti turgų. O iki šiol čia vyko nelegali prekyba.
Slėpynės nuo mokesčių
Žmonės bėga nuo miesto mokesčių, tikėdamiesi, kad soduose sąskaitos jų nepavys.
Kol elektros energija nėra labai brangi, buities patogumams ji tarnauja be didesnių nuostolių.
Tačiau brangu kasdien važiuoti į miestą. Padėtį pablogino geležinkelininkai, atėmę patikimiausią susisiekimo priemonę - traukinį. Liko tik autobusai ir individualus transportas.
Žmonės soduose gyvena bendruomeniškai. Nuveža vieni kitų vaikus į mokyklą, padeda tvarkyti įvairius miesto reikalus.
Be vandens
Nors už kai kurias komunalines paslaugas gyventojai moka pagal individualius apskaitos prietaisus, tačiau išvykstant gyventi į sodus verta pranešti apie tai paslaugos tiekėjui. Tada bus galimybė išvengti nemalonumų dėl sąskaitų.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Pardavimų departamento direktorius Dangeras Aleksandrovas sakė, kad vandens skaitiklius turintys gyventojai, du mėnesius nedeklaravę skaitiklių rodmenų, turi mokėti pagal nustatytas vienam gyventojui vandens sunaudojimo normas. Kol kas norma vienam žmogui - trys kubiniai metrai karšto ir keturi kubiniai metrai šalto vandens.
Laikinai išvykstantiems gyventi kitur reikėtų susitarti su bendrove, kad tam tikrą laiką jie nedeklaruos vandens skaitiklių rodmenų.
Išvykstantiems asmenims, kurie neturi vandens apskaitos, reikėtų pasikviesti bendrovės specialistus, kad užsuktų vandenį ir užplombuotų sklendes. Tai kainuoja 10 litų.
Baimė skaitikliams
Tik aštuonios klaipėdiečių šeimos neturi dujų skaitiklių. „Jie kažkodėl vengia įsivesti apskaitą, neįsileidžia į butus. Aišku, jiems nuolaidų niekas nesuteiktų, jei laikinai išvyktų kitur gyventi“,- teigė bendrovės „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo direktorius Regimantas Nausėda.
Be apskaitos vienam asmeniui numatyta 8,5 kubinio metro dujų norma per mėnesį. Už kubinį metrą reikia mokėti po 90 centų.
Kai šeima, turinti dujų apskaitą, išvyksta laikinai gyventi kitur, iki metų pabaigos vis tiek turi mokėti du litus abonentinio mokesčio. Jei prieš išvykdama yra sunaudojusi per 90 kubinių metrų dujų, pasibaigus metams mokestis perskaičiuojamas. Tada nebereikia mokėti abonentinio mokesčio, bet dujos pabrangsta nuo 90 centų iki 1,24 lito už vieną kubinį metrą.
„Kvadratiniai“ litai
Bendrovės „Paslaugos būstui“ vadybininkė Danutė Sungailienė sakė, kad visi mokesčiai, kuriuos renka namų valdos, yra mokami pagal butų plotus. Todėl nėra galimybės žmonių nuo mokėjimo atleisti.
„Kartais laikinai išvykusiems suteikiame teisę nemokėti už buitinių atliekų išvežimą bei kiemų valymą. Jie turi pateikti kaimynų raštiškus įrodymus, kad tikrai bute tam tikrą laiką negyveno“, - teigė vadybininkė.
„Šaltas“ telefonas
Bendrovės „TEO LT“ (buvusio „Lietuvos telekomo“) atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas sakė, kad telefono abonentą galima „įšaldyti“.
„Jei atsisakoma abonento mėnesiui, tenka mokėti 25 litus, o trims mėnesiams - 35 litus. Maksimalus terminas - metai. Už tai reikia sumokėti 80 litų“, - paaiškino spaudos atstovas.
Kai apmokėtas terminas pasibaigia, pasak R.Gorbačiovo, telefonas iškart įjungiamas nemokamai.
Butą - nuomininkams
Laikinai išsikrausčius į sodą, galima pamėginti išnuomoti butą.
Pasak bendrovės „Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovo Gedimino Valantino, nuomai butų nėra per daug. „Iškart galėtume padėti tik neišrankiam klientui“, - sakė G.Valantinas.
Jis teigė, kad klientai ieško išsinuomoti būstą ir trims mėnesiams, ir metams.
Prestižiniuose miesto teritorijose: senamiestyje, naujamiestyje, Miško kvartale už vieno kambario butą galima gauti nuo 500 iki 800 litų nuompinigių per mėnesį. Už dviejų čia mokama nuo 800 iki 1000 litų, o už trijų - nuo 800 iki 1500 litų.
Pietiniuose miesto kvartaluose už vieno kambario butą galima gauti nuo 250 iki 500 litų nuompinigių per mėnesį. Už dviejų čia mokama nuo 400 iki 600 litų, o už trijų - nuo 500 iki 700 litų.