Lietuviai ir į Lietuvą atvykstantys turistai šią vasarą galės savo kailiu patirti, ką reiškia posakis „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“. Mat gelbėtojo profesija mūsų šalyje neatrodo tokia romantiška, kaip tai dažnai rodoma filmuose – norinčių tapti gelbėtojais yra itin mažai. Potencialius gelbėtojus atbaido 500 litų atlyginimas.

Viltis – studentai

„Situacija tragiška. Reikia 70 gelbėtojų, o sulaukėme vos 20. Anketas užpildė dar tiek pat, tačiau pusė atkrito dėl prastos fizinės būklės“, – sakė Gintaro baseine būsimus gelbėtojus vakar egzaminavęs Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Andrius Kaveckas.

Tas pats ir Neringos bei Palangos paplūdimiuose. Nidoje iš 30 reikalingų gelbėtojų šiuo metu budi tik 4, Palangoje – vos 5.

„Gerai, kad jūra tokia šalta, mažiau lendančių į vandenį. Tačiau startuoja kurorto šventė, žmonių tikrai turėtų padaugėti. Vienintelė viltis – studentai. Gal jaunimas vasarą pajūryje sutiks padirbėti gelbėtojais?“ – vylėsi Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Vigelis.

Kada atsižvelgs?

Visų gelbėjimo stočių vadovai nurodo vienintelę priežastį, dėl ko pajūriui gresia likti be gelbėtojų – nėra norinčiųjų kitų gyvybę gelbėti už 500 litų.

„Šis darbas yra sunkus ir be galo atsakingas. Be to, kainuoja gelbėtoją tinkamai paruošti. Labai retas kuris po to kitais metais grįžta. Mes rengiame ir suteikiame europinius sertifikatus tiems, kurie kitąmet atsidurs Graikijoje, Ispanijoje ar privačiuose paplūdimiuose“, – tikino J.Vigelis.

Šiek tiek geresnes sąlygas turi tik Neringos gelbėtojai. Norinčius šiuose paplūdimiuose dirbti gelbėtojais savivaldybė apgyvendina.

A.Kaveckas juokavo, kad Lietuvoje pasikeis požiūris į gelbėtojo darbą tik tuomet, kai reali grėsmė nuskęsti ištiks kokį norį Seimo narį.

„Negi turime sulaukti tragedijos, kad būtų atsižvelgta į mus? Penkis mėnesius nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro žmonės budi, kad piliečiai jaustųsi saugūs“, – piktinosi A.Kaveckas.

Gelbėjimo asės

Vakar į baseiną laikyti testo atėjo mama su dukterimi, nusprendusios ketvirtus metus dirbti gelbėtojomis.

42 metų Lena Korinevskaja su 23 metų Viktorija sakė, kad toks vasaros praleidimo būdas joms yra puiki atgaiva.

„Su dukra budime moterų paplūdimyje. Čia kiek ramiau, tačiau pirmą krikštą esame gavusios. Dukra yra išgelbėjusi skęstantį žmogų“, – pasakojo L.Korinevskaja.

Viktorija žiemą uždarbiauja kruiziniuose laivuose, o vasarą mielai budi pliaže su mama. „Kai atsitinka nelaimė, nejauti net kokios temperatūros vanduo – leki kaip išprotėjęs“, – tikino Viktorija.

L.T. INFO

JAV Marylande gelbėtoju dirbęs Gintas teigė, jog ten dirbančių gelbėtojų atlyginimas į rankas per valandą siekia 10–12 JAV dolerių (apie 30 litų). Atrankoje reikia per 10 minučių vandenyne nuplaukti pusę kilometro, taip pat yra ir kitokių užduočių. Reikia nubėgti 200 metrų, su plūduru gelbėti vandenyne esantį asistentą.

Anot Ginto, atranka nėra labai sudėtinga tik rimtai lankiusiems plaukimo treniruotes.

Kurortiniame mieste, kuriame per vasarą apsilanko apie 20 milijonų žmonių, gelbėtojų darbo metu nuskendo tik vienas žmogus. Tačiau nelaimė įvyko ne dėl gelbėtojų kaltės, o dėl poilsiautoją staiga ištikusios ligos.

Gintas pabrėžė, kad JAV kurortuose gelbėjimui skiriamas didelis dėmesys – paplūdimyje kas 100 metrų bokšteliuose budi gelbėtojai. Jei jiems kyla bent menkiausias įtarimas, kad žmogus pateko į bėdą, tuoj pat pas jį skubama. Bent jau pasikalbėti. Tokių pokalbių, anot vaikino, buvę be galo daug. Gelbėtojai taip pat turi išlaikyti sveikatos testą bei dvi savaites mokytis pirmosios pagalbos, vėliavėlių kalbos, elgesio bokštelyje, bendravimo su žmonėmis. Jie dirba nuo 9 valandų ryto iki pusės šešių vakaro.