Kritikuojama, kad skirstant septynių mėnesių trukmės projekto lėšas, kurio metu dalijami maisto produktai, nupirkti už ES skirtas lėšas, nebuvo numatyta jokių aiškių priemonių, kaip tai turėtų vykti. Konkursą labdarai skirstyti laimėjo Lietuvos Caritas, aptarnaujantis 46 savivaldybes, Raudonojo kryžiaus draugija - 12 savivaldybių, Maisto bankas - 2 savivaldybes.
Maisto produktus gyventojams dalinti pradėta vasarį, šiuo metu 16,1 proc. labdaros pasiekė remtinus asmenis, projektas turėtų tęstis iki spalio.
Ar darbą tęs, paaiškės gegužės viduryje
Carito generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Kukauskienė DELFI sakė, kad projektas vykdomas kol kas tik šiais metais ir iš organizacijos pusės, ar jis bus tęsiamas, paaiškės gegužės viduryje.
„Esame surašę raštą, kuriame atsižvelgdami į šių metų patirtį iš Vyriausybės prašome pagalbos ir garantijų, kad savivaldybės būtų juridiškai įpareigotos talkinti dalijant maisto produktus nepasiturintiems gyventojams“, - DELFI aiškino J. Kukauskienė.
Anot jos, nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje nėra tokios stiprios kaip užsienyje, todėl sandėliavimas, produktų išvežiojimas į seniūnijas, remtinų gyventojų sąrašų sudarymas dažnai tenka savivaldybėms. Jos teigimu, kai kurios savivaldybės noriai padeda dalinti paramą ir be jokio teisinio pagrindo. Carito generalinio direktoriaus pavaduotojos teigimu, sunkiausia dirbti su didžiųjų miestų savivaldybėmis.
Trūksta pinigų administravimui
1 procentas projekto vertės yra skirtas projekto administravimui, taip pat iš Valstybės rezervo šiais metais skirta 145 tūkst. litų. Visos šios lėšos skirtos nevyriausybinėms organizacijoms.
„Savivaldybėms tai pasirodė labai didelė suma ir jos paprašė, kad mes dengtumėme jų išlaidas. Tačiau dabar mes jau mokame beveik 76 proc. aptarnaujamų žmonių. Vienai vyskupijai per mėnesį tenka apie 2 tūkstančius litų, o ji skirstosi į dekanatus ir parapijas, kurių būna nuo 90 iki 140, todėl jiems tenka centai“, - DELFI sakė J.Kukauskienė.
Produktai socialiai remtiniems žmonėms dalinami kartą per mėnesį, paramos gavėjas, atsiimdamas produktų krepšelį turi parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
„Žmogus turi parašyti prašymą savivaldybėje, jei jo neparašo – paramos negauna, antra vertus, savivaldybės darbuotojai gali paskambinti ir pranešti apie labdarą, taip pat žmonės praneša vieni kitiems“, - sakė J.Kukauskienė.
Dirba be atlygio ir teisinės bazės
Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas socialiniais klausimais Jonas Mickus DELFI sakė, kad pagrindinį darbą šios paramos dalybose atlieka savivaldybių darbuotojai be jokio atlygio, savivaldybės taip pat apmoka produktų sandėliavimą ir transportavimą. Anot jo, pagal ES reikalavimus tai turėtų vykdyti nevyriausybinės organizacijos.
„Savivaldybių asociacijos valdyba praėjusią savaitę svarstė šį klausimą – neskiriama lėšų, nėra teisinės bazės, kuo remiantis savivaldybės gali padėti labdaros dalybose, tačiau mes vis tiek dirbame“, - sakė J.Mickus.
Jo teigimu, tam reikalingas specialus Vyriausybės nutarimas.
Teisinio pagrindo pakanka
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis DELFI sakė, kad vyko konsultacijos su Vidaus reikalų ministerijos specialistais, kurie teigia, kad teisinio pagrindo tokiam darbui savivaldybėms pakanka, tačiau nėra įstatymų išaiškinimo.
Jo teigimu, ŽŪM trečiadienį kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kad pateiktų dokumentų ir normatyvinių aktų išaiškinimą savivaldybėms.
„Krepšiniui remti jiems jokio juridinio išaiškinimo nereikia, o kai reikia labdarai, nepasiturintiems padėti, tada jau reikia“, - ironizavo P.Zablockis.
Anot jo, vienos savivaldybės tai mielai daro, o kai kurios yra nepatenkintos.
„Ir Lenkijoje tai daro tik vaivadijos, ir Prancūzijoje visus transportavimo ir sandėliavimo klausimus sprendžia merijos“, - sakė P. Zablockis.
Tačiau, anot jo, Finansų ministerijai yra pateiktas Vidaus reikalų, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų raštas, dėl lėšų labdaros administravimui papildymo.
Kitąmet tikimasi gauti didesnę paramą
Šiuo metu gautas ES atsakymas, kad parama Lietuvos neturtingiesiems kitąmet vėl bus skirta, tačiau kol kas tiksli suma dar nežinoma. Anot P.Zablockio, tikimasi kitiems metams gauti daugiau pinigų, nes priskaičiuojama vis daugiau remtinų žmonių.
Tačiau, pasak jo, viso darbo organizavimo turi imtis labdaros organizacijos, o vyriausybinės gali tik prisidėti.
ES valstybėse tokia programa įgyvendinama nuo 1987 metų. Turtingesnėse Europos valstybėse maisto produktai daugiausiai dalinami emigrantams, o Lietuvoje ši parama skirta labiausiai nepasiturintiems šalies gyventojams, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 252 Lt per mėnesį, šiuo metu yra per 215 tūkst. tokių asmenų.
Visoje Lietuvoje šiuo metu yra 25 sandėliai, į kuriuos vežami maisto produktai, kurie vėliau išdalijami seniūnijose.
Per septynis mėnesius bus išdalinta per devynis tūkstančius tonų produktų. Vienam asmeniui kiekvieną mėnesį tenka 3-4 kg maisto produktų krepšelis, kuriame miltų, ryžių ir makaronų.