Pagal naująją sveikatos apsaugos ministro Romualdo Dobrovolskio įsakymu nustatytą tvarką gydytojai galės išrašyti kompensuojamų vaistų tik už nustatytą sumą. Jeigu nustatyta kvota bus viršyta, pusę tos sumos turės padengti pati gydymo įstaiga.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai teigia, jog naująja kompensuojamų vaistų išrašymo tvarka siekiama apriboti piktnaudžiavimus išrašant brangius vaistus bei taupyti išlaidas kompensuojamiems vaistams.

Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė trečiadienį spaudos konferencijoje teigė, kad sveikatos apsaugos ministro sprendimas dėl vaistų išrašymo limitų atima iš sergančiųjų galimybę gauti pakankamą kiekį gydymui būtinų vaistų.

"Tokiu būdu sukuriamas pretekstas įtampai ir konfliktams tarp pacientų bei gydytojų", - teigė V.Augustinienė. Pasak jos, sveikatos apsaugos ministro įsakymas yra "ydingas ir turi būti panaikintas".

Nepasitenkinimą naujais vaistų išrašymo limitais išreiškė ir Lietuvos astmos asociacijos pirmininkė Eglė Kvedarienė. Pasak jos, vaistų kvotos neskatins naujų ligos atvejų diagnozavimo.

"Ligų diagnostika dar pablogės, kadangi gydytojai ir gydymo įstaigos bus finansiškai suinteresuoti skirti kuo mažiau kompensuojamų vaistų",- sakė spaudos konferencijoje E.Kvedarienė. Anot jos, bus diagnozuojamos tik įsisenėjusios ligos arba ligos diagnozę "bus galima sužinoti tik nekrologe".

Taip pat pacientų organizacijų atstovai nerimavo, kad gydytojai nebenorės gydyti tų ligonių, kuriems reikia išrašinėti kompensuojamus vaistus, nes pastarieji labai greitai sunaudos jų vaistų limitą.

Tokią pat mintį spaudos konferencijoje išsakė Kauno medicinos universiteto Šeimos klinikos vadovas Leonas Valius. Pasak jo, pritaikius naująją tvarką, labiausiai nukentės pacientai ir bendrosios praktikos gydytojai. Pasak jo šeimos gydytojai turės keisti iki šiol pacientams taikytus vaistus į pigesnius.

Jo įsitikinimu, dėl to ypač kentės pacientai, nes bus "išderintas" ligos gydymo režimas, blogės žmogaus sveikata ir galiausiai jie atsidurs ligoninėje. L.Valius žurnalistams akcentavo, kad didžioji dalis bendrosios praktikos gydytojų pacientų sudaro vaikai, pensininkai bei invalidai, kurie yra pagrindiniai gydytojų vaistų kvotų "vartotojai".

"Dėl šios priežasties jie taps "nepageidaujamais" pacientais, - sakė L.Valius. Ir gydytojai, ir pacientai teigia, kad naujoji tvarka grąžina Lietuvą į praeities laikus. Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkės Danutės Kašubienės, gydytojai bus verčiami gydyti ligonius senos kartos vaistais, kurie yra neefektyvūs.

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas kitoje spaudos konferencijoje trečiadienį ragino gydymo įstaigas nepasirašyti šiuo metu teritorinių ligonių kasų siūlomų sutarčių priedų dėl kompensuojamų vaistų limitų. Pasak jo, ligonių kasų siūloma sutartis, kaip juridinis dokumentas, yra neteisėtas, nes prieštarauja šalies įstatymams.

"Lietuvos gydytojai negali prisiimti atsakomybės prieš savo pacientus, nes neteisėtai ignoruojamos jų pareigos ligoniams", - sakė L.Labanauskas. Jis aiškino, kad įvedus vaistų išrašymo limitus, pacientai supriešinami ne tik su gydytojais, bet ir tarpusavyje, nes vieniems bus išrašomi brangesni kompensuojami vaistai, o kitiems pigesni ar siūlomi bereceptiniai.

Valstybinė ligonių kasa tikisi, kad nauja limitų tvarka skatins gydytojus atsakingiau skirti vaistus, nes viršijus limitą pusę viršijusios sumos teks apmokėti pačiai įstaigai arba, L.Labanausko teigimu, "pačiam gydytojui iš savo kišenės".

Sąjungos preliminariais paskaičiavimais, įdiegus naują tvarką, tik kas penktas ligonis galės gauti jam reikiamus kompensuojamus vaistus.

Pacientų ir gydytojų organizacijos paragino panaikinti sveikatos ministro įsakymą, kuriuo įvedami tokie vaistų išrašymo limitai įstaigoms. Kitu atveju LGS ketina rekomenduoti gydytojams visiškai neišrašinėti kompensuojamų vaistų, išskyrus gyvybiškai būtinus.

LGS prezidentas L.Labanauskas iš esmės sutiko, kad šiuo metu būtina ieškoti būdų kaip stabilizuoti kompensuojamų vaistų išlaidų augimą, tačiau siūlė tai daryti kitaip. Pasak L.Labanausko, išlaidų kompensuojamiems vaistams augimas turėtų būti reguliuojamas nustatant konkrečias ligų gydymo metodikas, kuriose būtų aiškiai įvardinta kokia liga ir kokiais vaistais rekomenduojama gydyti.

Šeimos gydytojų kolegijos prezidentas Šarūnas Mačinskas sakė, kad jų organizacijos taip pat netenkina naujoji tvarka it pabrėžė, jog jei tvarka nebus atšaukta ir bus pasirašinėjamos sutartys dėl limitų, jų organizacija kartu su kitomis kreipsis į teismą. "Kodėl dabar augančias skolas turi padengti pacientai ir gydytojai?", - piktinosi L.Labanauskas.

Pacientų organizacijos, trečiadienį paskelbusios visuomeninę akciją "Pacientai prieš kvotas vaistams", ragino šalies gyventojus nemokamu telefonu (8 800 22525) informuoti apie apribojimus skirti kompensuojamus vaistus, jų pakeitimą ar problemas, susijusias su recepto išrašymu. Akcijos organizatorių teigimu, visa sukaupta informacija bus naudinga siekiant teisiniu būdu apginti pacientų teisę į kokybišką ir kvalifikuotą gydymą.

Pasipiktinimą vaistų kvotomis trečiadienį išreiškė ir opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos atstovai, kurie paragino sveikatos apsaugos ministrą atšaukti savo įsakymą dėl išlaidų kompensuojamiems vaistams kvotų. Opozicijos parlamentarų vertinimu, pažeidžia teisines ir moralines nuostatas.

VLK trečiadienį išplatintoje informacijoje rašoma, kad lėšų vaistams limitai - laikina, bet reikalinga priemonė. Pasak VLK, limitai - ne vienintelė priemonė, leisianti griežčiau kontroliuoti lėšas - jau pakeistas kai kurių kompensuojamų vaistų kompensavimo lygis, sumažinti prekybiniai kompensuojamųjų vaistų antkainiai, pradėta derėtis su vaistų gamintojais dėl mažesnių kainų, netrukus ketinama įdiegti vaistų pasus.

"Jei visomis šiomis priemonėmis pavyks sumažinti išlaidas vaistams, ketinama svarstyti galimybę atsisakyti limitų", - pabrėžiama VLK išplatintoje informacijoje.

VLK duomenimis, 2001 metais pagal kompensuojamųjų vaistų sąrašą vaistų buvo išduota už 100 mln. litų daugiau nei VLK turėjo pinigų. Šiais metais vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimui kompensuoti iš PSDF biudžeto numatyta 326 mln. litų - 6,2 proc. daugiau nei pernai.