Darbo ir Socialdemokratų partijoms atstovaujantiems parlamentarams bus siūloma susilaikyti nuo dalyvavimo svarstant su Gariūnais susijusius klausimus Seime ir jo padaliniuose. Būtent šios partijos buvo sulaukusios aukų iš trijų turgavietę valdančių bendrovių. Etikos ir procedūrų komisijos nariai teigia turintys duomenų, kad paramos iš Gariūnų valdytojų anksčiau yra gavusi ir Liberalų ir centro sąjunga.
Analogiškos rekomendacijos pasieks ir kai kuriuos opozicijos atstovus, pavyzdžiui, liberalcentristą Rimantą Remeiką ir konservatorę Danutę Bekintienę.
Paramos taip pat buvo sulaukęs vienas iš socialdemokratų lyderių, Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas.
Be to, etikos sargai siūlo Seimo valdybai kuo skubiau inicijuoti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis būtų užkirstas kelias įvairioms bendrovėms „susimokėti" už joms palankių sprendimų priėmimą. Kol kas tai draudžia tik Lobistinės veiklos įstatymas.
Etikos ir procedūrų komisijos narys konservatorius Antanas Matulas siūlė konstatuoti, kad politikai, priimdami sprendimus dėl Gariūnų paskelbimo valstybinės reikšmės objektu, akivaizdžiai protegavo minėtas bendroves. Tačiau komisija savo išvadoje apsiribojo tik įtarimais apie galimai neskaidrią lobistinę veiklą.
Išsiaiškinti, ar kai kuriems parlamentarams nederėtų nusišalinti nuo su Gariūnais susijusių teisės aktų svarstymo, paprašė P.Baguška.
Jo vadovaujama Antikorupcijos komisija dar praėjusiais metais pradėjo aiškintis, ar Gariūnų turgavietę pripažįstant valstybinės svarbos objektu nebūta korupcijos. Kilus abejonėms dėl tokio Vyriausybės nutarimo konstitucingumo, buvo parengtas kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis teisės aktas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
P.Baguška suabejojo, ar „darbiečiai" ir socialdemokratai neturėtų nusišalinti, kai šis projektas bus svarstomas parlamento komitetuose ir Seimo posėdyje. Mat jų atstovaujamos partijos yra gavusios finansinės paramos iš bendrovių, suinteresuotų ginčytino Vyriausybės nutarimo priėmimu.
2004 metais bendrovės „Jurgena", „Gerūda" ir „Posūkis" kreipėsi į Vyriausybę dėl Gariūnų turgavietės pripažinimo valstybinės svarbos projektu. Jų parengtas projektas neatitiko Vyriausybės dar 2000 metais patvirtintų kriterijų, susijusių su lėšų investavimu. Pagal šią tvarką bendrovės per trejus metus į turgavietę turėjo investuoti ne mažiau kaip 200 mln. litų. Šios įmonės buvo įsipareigojusios investuoti tik 50 mln. litų per 10 metų.
Tačiau netrukus Vyriausybė minėtą 2000 metų nutarimą pripažino netekusiu galios. Praėjus vos savaitei, 2004 metų lapkričio 10-ąją, bendrovė „Posūkis" socialdemokratams paaukojo 37 tūkst. litų. 2005-ųjų pradžioje visos trys minėtos bendrovės Darbo partijai paaukojo 37,5 tūkst. litų (iš viso – 112 tūkst. litų).
Praėjusių metų liepą Vyriausybė pripažino Gariūnų turgavietę valstybinės svarbos objektu, o visos trys bendrovės įgijo teisę be žemės sklypo aukciono 50 metų valdyti 38 hektarų valstybinės žemės, kurios minimali vertė siekia daugiau nei 100 mln. litų.
Paaiškėjo, kad aukų iš šių bendrovių buvo sulaukę ir tuometiniai kandidatai į Seimo narius. Pavyzdžiui, 2004 metų rugsėjo pabaigoje bendrovė „Jurgena" dabartiniam Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariui R.Remeikai pervedė 5 tūkst. litų. Tokia pati suma jo sąskaitą papildė po trijų savaičių.
10 tūkst. litų, tik iš bendrovės „Posūkis", 2004 metų rugsėjo viduryje sulaukė ir tuometinė sostinės Karoliniškių seniūnė D.Bekintienė. Šiuo metu ji priklauso parlamentinei Tėvynės sąjungos frakcijai.
Tokios paties dydžio paramą bendrovė „Jurgena" per pastaruosius prezidento rinkimus buvo skyrusi socialdemokratų kandidatui Č.Juršėnui. 2004 metų gegužės pabaigoje jam buvo pervesta 10 tūkst. litų.
Etikos ir procedūrų komisijos narių nuomonės, ar nereikėtų ne tik pavieniams parlamentarams, bet ir visoms frakcijoms rekomenduoti nusišalinti nuo Gariūnų klausimų svarstymo, trečiadienį išsiskyrė.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas tikino tik dabar išgirdęs, kad jo partija iš minėtų bendrovių gavo finansinės paramos. „Ryšio su tuo neturiu", - tvirtino parlamentaras.
Darbo partijos atstovas Manfredas Žymantas siūlė kolegoms „nekurti precedento", nes esą ateityje bet kuri bendrovė galės paremti visas partijas, ir nuo jai aktualaus įstatymo svarstymo turės nusišalinti visas Seimas. Pasak A.Salamakino, tokiu būdu būtų galima susidoroti su opozicija.
Tačiau opozicijos atstovai siūlė reaguoti kur kas griežčiau. „Juokinga klausytis ir girdėti, kad Gariūnai tapo valstybinės reikšmės objektu, - ironizavo liberalė Dalia Teišerskytė. - Turime būti griežti ir nevynioti tos "prekės" į vatą. Jei mes neužkirsime kelio ateityje tam kartotis, man bus gėda už visą komisiją."
A.Matulo teigimu, „darbiečių" ir socialdemokratų finansavimas šiuo atveju buvo „akivaizdus klasikinės politinės korupcijos pavyzdys". Kitas konservatorius Antanas Napoleonas Stasiškis buvo dar kategoriškesnis ir siūlė dėl to kreiptis į teisėsaugą: „Jei datos teisingos, tai yra atviras kriminalas".
Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba jau anksčiau yra konstatavusi, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Gariūnų virtimo valstybinės reikšmės objektu.
Beje, Antikorupcijos komisija praėjusią savaitę taip pat kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši įvertintų Darbo partijos ir socialdemokratų deleguotų ministrų elgesį priimant minėtą Vyriausybei nutarimą dėl Gariūnų.