Prie jos sutiko prisijungti ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Petras Baguška bei Henrikas Žukauskas, kurie anksčiau dirbo Darbo partijos frakcijoje, ir Liberalų demokratų frakcijos narys nepartinis Algimantas Matulevičius.
Kaip DELFI sakė A.Baranauskas, mintys atskilti nuo Darbo partijos brendo jau seniai, bet paskutinis lašas, privertęs žengti šį žingsnį, buvo šeštadienį vykęs partijos suvažiavimas, kai per farsu pavadintus lyderio rinkimus iš vicepirmininkų buvo pašalintas Seimo vadovas Viktoras Muntianas.
"Darbo partijos frakcijoje nebemačiau galimybių dirbti", - žurnalistams teigė J.Lionginas.
Po šio parlamentarų žingsnio Darbo partijos frakcijoje Seime 31 narys, o valdančiosios koalicijos gretos sumažėjo iki 63 parlamentarų. Seimo pirmininkas V.Muntianas, kaip numatyta Statute, jokiai frakcijai nepriklauso, tačiau jis taip pat yra užsiminęs, kad norėtų palikti kartu su bendražygiais kurtą Darbo partiją.
Neoficialiais duomenimis, Pilietinės demokratijos frakcija artimiausiu metu gali padidėti dvigubai. Prie jos gali prisijungti ne tik dar keli „darbiečiai", bet ir kai kurių kitų tiek valdančiųjų, tiek opozicinių frakcijų nariai.
Valdantieji situacijos nedramatizuoja
Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė, vertindama kolegų sprendimą pasitraukti, antradienį žurnalistams teigė, esą „nieko ypatingo neįvyko".
„Kiekvienas Seimo narys yra laisvas, turi laisvą mandatą. Aš manau, kad jie padarė politinę klaidą, kai kurie tikriausiai iš nepatyrimo. Gyvenimas parodys, kas iš mūsų – ar aš, ar jie - buvo teisūs", - kalbėjo parlamentarė.
Pasak L.Graužinienės, dar labiau aptrupėjusi valdančioji koalicija, kurios jau kelias savaites nebegalima vadinti dauguma, turėtų tęsti savo darbą: „Mažumos vyriausybės pasaulyje yra ir su tokiu narių skaičiumi dirbusios". Tačiau ji patikino, kad žymiai sumažėjusi Darbo partijos frakcija nesutiks atsisakyti jokių postų koalicijos partnerių naudai.
Tačiau mažiausia iš valdančiųjų Valstiečių liaudininkų frakcija suskubo išplatinti pranešimą, kad gali tekti iš naujo tartis dėl postų perdalijimo.
Anot frakcijos seniūnės Aldonos Staponkienės, po Darbo frakcijos skilimo, siekiant užtikrinti Seimo veiklos stabilumą, reikės ypatingų pastangų. „Neeilinio parlamentaro, Seimo pirmininko Viktoro Muntiano atsitraukimas iš valdančių pozicijų Darbo partijoje labai apsunkina koalicijos situaciją “, – cituojama parlamentarė.
Jos įsitikinimu, valdančioji koalicija nebyra, nes „išėję iš Darbo frakcijos parlamentarai sakė pasiliksią koalicijoje ir joje dirbs toliau“. Tačiau, pasak politikės, dėl postų perdalijimo su jais reikės tartis atskirai.
L.Graužinienės manymu, susidariusią situaciją reikėtų aptarti skubiai sušauktame Koalicijos tarybos posėdyje.
Ji taip pat stebėjosi kolegų nepasitenkinimu partijos vadovybės veiksmais. „Kiek yra demokratijos pas mus partijoje, per pusantrų metų Seime jokioje kitoje partijoje neteko matyti", - tikino ji.
Kiti valdančiosios daugumos atstovai teigė nedramatizuojantys susidariusios situacijos. "Galime tik džiaugtis, kad valdančioji dauguma padidėjo iki 73 narių", - kalbėdamas su žurnalistais juokavo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
Mat naujosios frakcijos atstovai pareiškė remiantys dabartinės Vyriausybės programą. Todėl esą žadama derėtis su jais dėl galimo prisijungimo prie valdančiosios koalicijos.
Premjeras Algirdas Brazauskas taip pat teigė manąs, kad Darbo partijos frakcijos Seime skilimas stabilumui valdančiojoje koalicijoje „netrukdys".
„Kur jie pasitraukė? Iš Seimo, man atrodo, nepabėgo. Visa tai labai nauja ir nenumatyta, todėl susilaikau nuo išvadų. Pažiūrėsime, kaip elgsis ta naujoji frakcija", - sakė A.Brazauskas.
Jis teigė „negalįs" atsakyti, ar valdančioji koalicija pakeistų sutartį ir prie valdančiųjų prijungtų naująją Pilietinės demokratijos frakciją.
Frakcijoje – nemažai „etatinių“ perbėgėlių
Dalis naujosios frakcijos narių jau ne pirmą kartą traukiasi iš partijos, kuriai priklauso. Pavyzdžiui, J.Lionginas prieš keletą metų priklausė Liberalų sąjungai, buvo šios partijos deleguotas į finansų ministrus. Vėliau jis prisijungė prie nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujamų liberalų demokratų, o vėliau perėjo į Darbo partiją.
H.Žukauskas iš Tėvynės sąjungos dar praėjusiame dešimtmetyje perbėgo į liberalų stovyklą, vėliau – pas liberaldemokratus, kurių sąraše buvo perrinktas į šios kadencijos Seimą. Netrukus po rinkimų jis prisijungė prie Darbo partijos frakcijos, tačiau negavęs žadėto posto, pasitraukė į Mišrią Seimo narių grupę.
Nepartinis V.Orechovas anksčiau priklausė Lietuvos rusų sąjungai, o į Seimą pateko kartu su Socialdemokratų partija ir dirbo jos parlamentinėje frakcijoje.
Kitas nepartinis A.Matulevičius į Seimą taip pat buvo išrinktas pagal liberaldemokratų sąrašą. Į ankstesnės kadencijos parlamentą jis buvo patekęs kartu su liberalais.