Meras laikė paslaptyje
“Kodėl valdančioji dauguma nieko nežinojo apie šią istoriją?
Kas nurodė pasirašyti sutartį su banku? Jeigu viskas skaidru - kodėl apie tai Tarybos nariai nebuvo informuoti? Kodėl nežinojome apie pralaimėtą bylą? Kodėl pirmiau pasirašyta sutartis, o paskui sužinota apie sąskaitų areštą?” - klausia Tarybos nariai.
Konservatorė Nijolė Kliučienė viešai apie šią istoriją prabilo, kai praėjusią savaitę mero pavaduotojais buvo išrinkti socialdemokratas Alfonsas Norkus ir socialliberalas Artūras Orlauskas. Ji klausė A.Orlausko, ar jis, kaip Antikorupcijos komisijos narys, domėsis šia istorija.
“Visi Savivaldybės pinigėliai buvo “Nord LB” banke, be viešųjų pirkimų konkurso, be derinimo su Taryba bankas pakeistas. Manau, kad galima įžvelgti ne visai skaidrių dalykų”, - sakė N.Kliučienė.
“Pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Bankas turėjo būti pasirinktas konkurso būdu. Netikiu, kad bankas teikia paslaugas nemokamai”, - sakė buvęs vicemeras Kęstutis Juknis.
Jis teigė mero liberaldemokrato Leonardo Gineikos paklausęs apie sutarties su “Ūkio banku” pasirašymo aplinkybes. “Kaip paprastai su juo: ko paklausi - to negausi. Jis visada nieko nesupranta, nežino ir neatsimena”, - sakė K.Juknis.
Anot jo, sutartis su “Ūkio banku” pasirašyta dėl asmeninių ryšių su banko atstovais. “Meras yra pažįstamas su “Ūkio banko” vadovais”, - sakė K.Juknis.
Nurodo artimus ryšius
“Pernai gruodžio mėnesį pas merą kabinete ne kartą lankėsi “Ūkio banko” valdybos pirmininkė Edita Karpavičienė. Tie susitikimai buvo neoficialūs. Pas merą tuo pačiu metu ne kartą lankėsi ir Ekonomikos skyriaus vedėja Valerija Kontrimienė. Apie tuos vizitus žinojo Savivaldybės darbuotojai, tai nebuvo paslaptis”, - teigė viena buvusi administracijos darbuotoja.
“Ūkio banką” į Savivaldybę atvedė Valerija Kontrimienė. Ji buvo įdarbinta vyr. specialiste, paskui tapo skyriaus vedėja. Jos vyras - Romualdas Kontrimas yra futbolo - beisbolo klubo “Kaunas” direktorius, kurio geras bičiulis - banko savininkas. Sausio 18 dieną buvo pasirašyta sutartis su “Ūkio banku”, o antstoliai areštavo Savivaldybės sąskaitas sausio 25 dieną. Tam buvo rengiamasi. Mums buvo aiškinama, kad kitaip negalėjo, reikėjo greitai sudaryti sutartį su banku”, - tvirtino gerai informuota pašnekovė, nenorėjusi skelbti pavardės.
“Jus kažkas suklaidino. Tais dalykais neužsiimu, o ekonomikos skyrius yra toli nuo šių reikalų. Pas merą lankausi tik tada, kai jis mane išsikviečia”, - sakė V.Kontrimienė.
Finansų tvarkytojas ieškojo išeities
Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjas Giedrius Grigalius teigė, kad šioje istorijoje paslapčių nėra. “Savivaldybė turi sąskaitas trijuose bankuose - “Nord LB”, “SEB Vilniaus banke” ir “Hansabanke”. Pagrindinės sąskaitos jau ketverius metus yra “Nord LB”.
Savivaldybė pernai lapkritį pralaimėjo bylą dėl Bronislovo Bačėno įmonei 1996-1999 metais neišmokėtų 2,2 mln. litų. Antstoliai pradėjo išieškoti lėšų ir areštavo Savivaldybės sąskaitas. Sausio 24 dieną gavome antstolės Gitos Andrijauskienės raštą apie sąskaitų areštą. Po savaitės gavome kitą raštą. Iš viso buvo areštuota apie 20 sąskaitų, tarp jų - ir mokesčių surenkamoji sąskaita, į kurią pervedamos dotacijos iš Finansų ministerijos, mokesčiai. Tuomet reikėjo greitai pereiti į kitą banką, kad antstoliai nenurašytų visų pinigų. Tai darėme tam, kad antstoliai neatsektų, o mes spėtume darbuotojams išmokėti sausio mėnesio atlyginimus.
“Ūkio bankas” jau anksčiau buvo pasiūlęs tvarkyti sąskaitas nemokamai. Be jokių papildomų mokesčių. Kitiems bankams už tai mokama. Informavome Finansų ministeriją, Mokesčių inspekciją, kad pinigus pervestų į naują sąskaitą “Ūkio banke”, taip pat kreiptasi į teismą dėl antstolių įgaliojimų viršijimo. Kol vyks teismo procesas , “Ūkio banke” bus tik dvi sąskaitos - mokesčių surenkamoji ir Savivaldybės administracijos. Iš viso turime daugiau kaip 100 sąskaitų”, - sakė G.Grigalius.
Anot jo, iš “Ūkio banko” sąskaitos pinigai pervedami į “Nord LB”, kuriame yra darbuotojų sąskaitos, todėl atlyginimai gali vėluoti tik vieną dieną. “Ryte pervedus, vėlai vakare pinigai yra darbuotojų sąskaitose. “Ūkio bankas” už šį pervedimą mokesčio neima, o “Nord LB” iš darbuotojų taip pat neišskaičiuoja mokesčio.
Kodėl pasirinktas šis bankas? Ieškojome bet kurio kito banko. Kai pasibaigs teismai, grįšime į “Nord LB”. Dabar sąskaitų areštas laikinai nuimtas, tačiau jeigu bylą pralaimėsime, vėl turėsime rūpesčių. Jeigu būsime teisūs, o privatus asmuo bus pasiėmęs pinigus, kaip tada iš jo išreikalausime? Per teismą? O jei paaiškės, kad jis pinigų neturi? Štai kur esmė, todėl mėtėme pėdas”, - tikino G.Grigalius.
Bankas pasiūlė nemokamą paslaugą
Meras L.Gineika teigė, kad sutartis su “Ūkio banku” nebuvo planuota. “Tai - susiklosčiusių aplinkybių ir teisinių ginčų pasekmė. Mes tik siekėme išsaugoti Savivaldybės lėšas”, - sakė jis.
Anot mero, Taryba ir anksčiau nebuvo informuojama apie kito banko pasirinkimą. “Pavyzdžiui, 2002-2003 metais 50 asignavimų valdytojų sąskaitų iš “Hansabanko” buvo perkelta į “Nord LB” banką. Tada Taryba taip pat nebuvo apie tai informuojama”, - teigė L.Gineika.
Jis teigė, jog konkursas nebuvo skelbiamas, nes įvairių bankų pasiūlymai ir sąlygos buvo žinomos iš anksčiau. “Tik “Ūkio bankas” pateikė pasiūlymą su nuliniais aptarnavimo mokesčiais. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, nemokama paslauga nėra pirkimų objektas”, - mano L.Gineika.
Bankas turi naudos
G.Grigalius pripažino, kad bankas turi naudos, net jei ir neima mokesčių už sąskaitos aptarnavimą, pervedimus. “Bankas laimi iš apyvartos. Surenkamosios sąskaitos apyvarta per metus yra apie 100 milijonų litų. Per mėnesį per sąskaitą pereina apie 8 mln. litų, per dieną įplaukia 100-150 tūkstančių litų. Antstoliai spėjo nusirašyti 220 tūkstančių litų. Turėjome vieną dieną sąskaitą perkelti į kitą banką. Bankas pinigus gali panaudoti savo reikmėms, turėti iš to naudos. Protingas bankas ir per 2-3 val. gali uždirbti”, - sakė G.Grigalius.
“Kodėl nebuvo viešojo pirkimo konkurso? Nes paslauga buvo nemokama. Tai koks gali būti konkursas? Jei paslauga būtų kainavusi nors litą, mes būtume turėję skelbti konkursą”, - mano G.Grigalius.
Anot jo, kai buvo ieškoma banko, apie Savivaldybės problemą dėl sąskaitų arešto viešai nekalbėta. “Nenorėta apie tai skelbti, gąsdinti žmonių. Baigsis teismo procesas, vėl perkelsime sąskaitą į “Nord LB”, - sakė G.Grigalius.
“G.Grigalius tikrai neperkėlė sąskaitų į kitą banką be nurodymo iš viršaus”, - sakė konservatorius Vytas Yla. Jo manymu, bankas turėjo būti parinktas per konkursą. “Nesvarbu, kad “Ūkio bankas” pervedimus pasiūlė nemokamai, tačiau galbūt kitas bankas būtų pasiūlęs mokėti didesnes palūkanas už kreditinį banko sąskaitos likutį? Juk per šią sąskaitą pereina dešimtys milijonų, iš kurių bankas gali užsidirbti”, - sakė V.Yla.
Neįžvelgia problemos
“Ūkio banko” viešųjų ryšių konsultantė Jolanta Lunevičienė sakė, kad bankas nuolat siunčia pasiūlymus įvairiems potencialiems klientams. “Pernai lapkritį jis nusiųstas ir Kauno rajono savivaldybei. Lapkričio 23 dieną Savivaldybė atsidarė sąskaitą banke. Savivaldybė susidomėjo galimybe nemokamai daryti pervedimus internetu.
Banko valdybos pirmininkė E.Karpavičienė iš tiesų lankėsi pas merą. Mūsų bankas laikosi politikos: su svarbiais klientais tiesiogiai bendrauja banko vadovai. E.Karpavičienė lygiai taip pat susitinka ir su kitų įstaigų vadovais, ir tai nėra jokia paslaptis”, - sakė J.Lunevičienė.
Ji pridūrė, kad “Ūkio bankas” ir anksčiau buvo užsipuolamas dėl to, kad kokia nors Savivaldybė atsidarydavo sąskaitas. Bankas turėjo aiškintis R.Pakso skandalo metu, kodėl daug valstybinių įstaigų jame ėmė atidaryti sąskaitas.
Verslininkui siūlyta pasidalyti skolą
Verslininkas Bronislovas Bačėnas “Kauno dienai” teigė, kad Savivaldybė jam skolinga 2,38 mln. litų. “Laukiu Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Žemesniųjų instancijų teismai priteisė pinigus, tačiau Savivaldybė vis tiek toliau nori juos atimti iš manęs. Neva teismuose buvo padaryta pažeidimų. Su Savivaldybe kovoju jau 8 metus, tikrai nepasiduosiu. O ką man daryti, jeigu mane sužlugdė? Tai tik pradžia. Su juristais galvojame pareikšti ieškinį 10 mln. litų sumai už įmonės sužlugdymą”, - sakė verslininkas. Jis teigė, kad buvo sulaukęs tarpininkų pasiūlymo atgauti dalį skolos.
Savivaldybė teisme bando įrodyti, kad B.Bačėno įmonei, vėliau tapusiai UAB “VIPS kompanija”, nėra skolinga. Kai administracijos direktoriumi dirbo Vytas Yla, jis kartą dalyvavo nagrinėjant šią bylą teisme.
“Nustebau, kad teismas priteisė didžiulę sumą, nors verslininkas negalėjo pateikti jokių sąskaitų, išlaidas parodančių dokumentų”, - sakė jis.