Mieste liks neišasfaltuota 15 gatvių – beveik devyni kilometrai. Komiteto sprendimu, finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gaus penkiolika šalies savivaldybių pateiktų programų.
Dar vienam projektui sprendimas atidėtas, septyni palikti rezerve. Jiems yra tikimybė sulaukti finansavimo, jei iš ES fondų šalies transporto infrastruktūrai skirtos sumos atsirastų nepanaudotų lėšų.
Gauta šešiskart mažiau
Iš viso per 2005-uosius ir kelis šių metų mėnesius Savivaldybė Europos Sąjungos struktūriniams fondams pateikė 15 paraiškų, jų poreikis siekė 141 milijoną litų. Patenkinti buvo šeši už šešiskart mažesnę sumą – vos 26 milijonus litų.
Už Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus jau pradėta renovuoti V.Žemkalnio gimnazija, lėšų gauta Panevėžio bendrojo plano keitimui parengti, daugiau nei milijonas litų Savivaldybės administracijos darbuotojų kvalifikacijai kelti, finansuoti miesto Tautinių mažumų asociacijos bei Panevėžio termofikacinės elektrinės statybos, miesto rinkodaros mokymų projektai.
Valstybės investicijų programai Savivaldybė per pastaruosius metus pateikė šešiolika paraiškų, iš jų patenkintos keturios tik už 17 milijonų litų.
Didžioji dalis šios sumos – net penkiolika milijonų – teko „Aukštaitijos vandenų“ pateiktajam Nutekamųjų valymo įrenginių rekonstravimo projektui, už likusiuosius finansuoti „Šaltinio“ vidurinės mokyklos, „Aukštaitijos“ sporto bazės bei „Rugelio“ lopšelio–darželio remonto darbai.
Šiuo metu atsakymo laukia keturi Savivaldybės pateikti projektai.
Siūlo kviestis politikus
Tarybos valdančiajai daugumai oponuojanti Liberalų ir Centro sąjungos frakcija įtaria, kad ir tokie kultiniais tapę milžiniški Panevėžio projektai, kaip sporto arenos bei logistikos ir pramonės parko įkūrimo, gali dar ilgokai nepajudėti į priekį.
„Savivaldybėje labai pompastiškai ir garsiai kalbama, kai priimami sprendimai teikti paraiškas, tačiau kažkodėl nutylima, kas vyksta toliau. Šiauliečiai sporto arenai jau gavo 50 milijonų litų ir pradėjo statybą. Kada tokie darbai prasidės Panevėžyje, neaišku“, – pažymėjo liberalcentristas Ramūnas Vyžintas.
Jo nuomone, Panevėžiui krentant į duobę dėl bankrutavusio „Ekrano“ būtų galima bandyti apeliuoti į aukštesnes valdžios institucijas ir dėl investicinių projektų finansavimo.
„Jei projektus rengiantiems ir už tai atlyginimus gaunantiems Savivaldybės darbuotojams nesiseka pasiekti, kad būtų gautas finansavimas, gal reikėtų pagalbos kreiptis į politikus? Aš neteigiu, kad Panevėžio teikiamos paraiškos visiškai neįvertinamos, tačiau gal mums tenumetamas politiškai smulkus kauliukas, o stambieji projektai lieka be dėmesio“, – mano R.Vyžintas.
Miesto liberalcentristų lyderis abejoja mero Vito Matuzo kažkada duotais pažadais asmeniškai kuruoti investicinių projektų eigą ir pareikalavo miesto vadovo ataskaitos apie teikiamas paraiškas ir rezultatus.
V.Matuzas teigia savo pažado nepamiršęs ir jį vykdantis. „Stebiuosi, kad Ūkio komiteto pirmininkas užduoda klausimus, į kuriuos atsakymus pats puikiai žino“, – įžvelgė R.Vyžinto populizmą meras.
Lobizmas ne vietoje
Miesto vadovas pabrėžė Investicijų skyriaus darbą vertinantis gerai ir stebėjosi liberalcentristų iškelta idėja finansavimo siekti ieškant protekcijų aukštuosiuose šalies valdžios sluoksniuose. Lobizmas, mero teigimu, šiuo atveju yra visiškai ne vietoje.
Struktūrinių fondų lėšų skirstymo dokumentuose aiškiai pasakyta, kad politikams arba atitinkamiems specialistams darant įtaką paraiškas vertinančioms institucijoms, šios turi teisę visiškai nebepriimti per protekcijas lėšų siekiančios Savivaldybės paraiškų. Dėl tos pačios priežasties meras teigė nenorįs vertinti skirstančiųjų projektams finansavimą sprendimų.
Vis dėlto Varėnos vicemeras viešai išdrįso pareikšti skirstant paraiškas įžvelgiąs politinių motyvų. Neva skirstant projektų lėšas pirmenybę gauna savivaldybės, kurioms vadovauja Darbo partijos arba socialdemokratų atstovai. „Dėl to, ką pasakė, jis tikriausiai gailisi“, – Varėnos vadovo žodžius pakomentavo V.Matuzas.
Jo nuomone, paraiškas vertinančios institucijos neatsižvelgia į regioninės plėtros įstatymą. Tą akivaizdžiai įrodo tai, kad svarstant transporto infrastruktūros derinimo projektus daugiau nei 40 procentų tam skirtų Europos Sąjungos lėšų atiteko dviem Vilniaus pateiktoms programoms.
Mero patarėjas investicijų klausimais Tadas Jagminas taip pat tikino, kad Savivaldybės darbuotojai dėl per projektus iš Europos Sąjungos ir valstybės nepritraukiamų lėšų nėra kalti.
„Šioje srityje skirstant pinigus vadovaujamasi tam tikrais kriterijais, jie nuo pačių savivaldybių nepriklauso. Vieni regionai gauna daugiau balų, kiti, sakykim, geriau išsivystę, mažiau. Panevėžys nepriklauso probleminiams regionams, bet ir nėra didmiestis, todėl ir paraiškų patenkinama mažiau“, – aiškino T.Jagminas.
Anot jo, tvirtinti, kad pastarieji daug vilčių teikę projektai dėl Alanto gatvės ir žvyruotų miesto gatvių išasfaltavimo yra atmesti, negalima. Neva jie vis dar laukia kito lėšų skirstymo etapo, prasidėsiančio 2007–aisiais ir pasibaigsiančio 2013 metais.