Po įstojimo dabar jau bendrą NATO ir Lietuvos oro erdvę saugo aljanso pajėgos. Lietuvos kariai, kaip NATO sąjungininkai, šiuo metu vadovauja Afganistano Goro provincijos atkūrimui.
Lietuvos narystės NATO antrųjų metinių dieną, visoje šalyje vienu metu - 12.00 valandą - miestų ir rajonų centrų aikštėse suplevėsavo Lietuvos ir NATO vėliavos.
Antrųjų įstojimo į NATO metinių proga trečiadienį aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos taip pat vyks šventinis koncertas "NATO gyvai". Koncerte 26 muzikinius kūrinius, simbolizuojančius Aljansui priklausančių valstybių skaičių, atliks populiarūs atlikėjai.
Trečiadienį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje taip pat bus atidaryta fotografijų paroda "Afganistano šaltyje", kurioje bus eksponuojamos karių, tarnaujančių Lietuvos vadovaujamoje Afganistane Goro provincijos atkūrimo grupėje, darbai.
Per pastaruosius dvejus metus Lietuva aktyviai dalyvavo NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose, prisidėjo prie Aljanso atvirų durų politikos ir gynybinio bendradarbiavimo su partnerėmis, vykdė įsipareigojimus NATO, kurdama Aljanso kolektyvinei gynybai ir įvairių tipų tarptautinėms užduotims reikalingus pajėgumus.
Tai konstatuojama trečiadienį, minint antrąsias įstojimo į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO) metines, Krašto apsaugos ministerijos paskelbtoje ataskaitoje.
"Šiandien tikrai galime džiaugtis tuo, ką pasiekėme, ką padėjome pasiekti Aljansui ir ką Aljansas padėjo pasiekti mums", - antradienį Seime antrųjų narystės metinių proga kalbėjo krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.
Nors Lietuva tarptautinėse operacijose dalyvauja nuo 1994 metų, praėję metai buvo išskirtiniai valstybės dalyvavimo tarptautinėse operacijose požiūriu - Lietuva pirmą kartą įkūrė ir ėmė vadovauti NATO karinei ir civilinei misijai - Provincijos atkūrimo grupei (PAG) Goro provincijoje Afganistane.
Lietuva taip pat yra pirmoji valstybė iš naujųjų NATO narių, kuri ėmė vadovauti PAG.
Lietuva su NATO vėliava dalyvavo ir kitose tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiuose pasaulio regionuose. Nuo 1999 metų iki šiol Lietuvos karių būrys tarnauja NATO taikos palaikymo pajėgų KFOR operacijoje Serbijos ir Juodkalnijos provincijoje Kosove, bendrame Lenkijos ir Ukrainos batalione POLUKRBAT.
2005-aisiais Lietuva pradėjo dalyvauti NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų mokymo misijoje. Pernai Pakistane, įvykius stipriam žemės drebėjimui, Lietuva prisidėjo prie NATO greitojo reagavimo pajėgų humanitarinės misijos - pasiuntė į ją vandens valymo vienetą.
Lietuvai įstojus į NATO, jos ir kitų Baltijos valstybių šalių oro erdvę pradėjo saugoti NATO šalys, rotacijos pagrindu siųsdamos į oro policijos operaciją savo naikintuvus, lakūnus ir aptarnaujantį personalą. Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misija yra vykdoma iš Zoknių oro uosto Šiauliuose.
Tapusi NATO nare, Lietuva aktyviai remia Ukrainos integracijos į NATO ir gynybos reformų pastangas, taip pat siekia, kad Ukrainai būtų skirtas Narystės veiksmų planas - svarbi integracijos į NATO priemonė. Be to, Lietuva ir dalijasi su Ukraina savo pasirengimo narystei patirtimi.
Kaip NATO narė Lietuva aktyviai bendradarbiauja gynybos srityje ir su kitomis NATO partnerėmis - Pietų Kaukazo valstybėmis, Moldova. Lietuva teikia Pietų Kaukazo šalims paramą karinio mokymo ir karinio rengimo srityje, konsultuoja gynybos planavimo, demokratinės civilių kontrolės, viešųjų ryšių ir kitomis temomis.
Vykdydama įsipareigojimus Aljansui, 2005 metais Lietuva parengė pirmąją bataliono dydžio kovinę grupę, galinčią dalyvauti įvairių tipų NATO operacijose už šalies ribų. Pernai Lietuva taip pat parengė Specialiųjų operacijų eskadroną ir Vandens valymo vienetą.
Iki šių metų pabaigos Lietuva turi paruošti kitus specializuotus vienetus, reikalingus NATO kolektyvinei gynybai ir tarptautinėms operacijoms - minų ieškojimo ir išminavimo laivą, Judėjimo kontrolės vienetą ir Civilių ir karių bendradarbiavimo vienetą.
Lietuvos įstojimo į NATO data laikoma 2004 metų kovo 29 diena, kai Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas Vašingtone įteikė tuometiniam JAV valstybės sekretoriui Colinui Powellui (Kolinui Pauelui) Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus.
Lietuva įstojo į NATO kartu su kitomis 6 valstybėmis - Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.