Marijampolės atliekų tvarkymo projektui skirta viena didžiausių ISPA parama tarp šios srities projektų – iš bendros 13,009 mln. eurų projekto vertės ISPA lėšos sudaro net 72 proc., t.y. 9,37 mln. eurų. Šį projektą turi įgyvendinti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) prie Aplinkos ministerijos. Šios agentūros užduotis – padėti regionui nupirkti paslaugas ir statybos darbus infrastruktūrai sukurti, nes regionams trūksta patirties dirbant su ES projektais.
Galutinis projekto naudos gavėjas ir užsakovas yra UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (MAATC), kurio akcininkės ir įkūrėjos yra Marijampolės regiono savivaldybės, turinčios kontroliuoti MAATC veiklą. Pagrindinės MAATC funkcijos – sukurti Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemą (įrengti naują sąvartyną ir atliekų priėmimo aikšteles visose penkiose savivaldybėse), taip pat uždaryti septynis senus sąvartynus ir prižiūrėti juos po uždarymo.
Tačiau Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrimas stringa. Pasak MAATC direktoriaus Antano Mieliausko, svarbiausia priežastis – vis dar nėra sąvartyno ir atliekų priėmimo aikštelių techninių projektų, kuriuos konkursą laimėjęs projektuotojas – Royal Haskoning BV vadovaujamas konsorciumas – turėjo pateikti dar 2004 m. gruodį. Todėl darbai negali judėti į priekį, nors vieno iš sistemos objektų – sąvartyno – statybos rangovo konkursas jau yra įvykęs ir sutartis su jį laimėjusia įmone – „Kauno požeminiais darbais” – pasirašyta. Visa dėlto rangovas be techninio projekto negali pasirengti darbo projekto ir pradėti sąvartyno statybos darbų. Tiesa, be techninio projekto faktiškai nebuvo galima nei skelbti konkurso rangovo atrankai, nei pasirašyti sutarties su geriausią pasiūlymą pateikusia kompanija.
Techninį projektą Royal Haskoning tarsi ir yra pateikęs. Tačiau bėda ta, pasak MAATC direktoriaus A.Mieliausko, kad jis nėra kokybiškas, ir svarbiausia, kad jis nėra pasirašytas projekto vadovo iš Suomijos, kuris jau apie metus iš viso nesirodo Lietuvoje. „Projektuotojai nesiima atsakomybės už tai, ką jie padarė”, – sako MAATC direktorius ir paaiškina, kad būtent dėl to jis negalįs patvirtinti projekto. Mat dėl nekokybiškai parengto projekto kils nemaža sunkumų, tarp jų ir finansinių. Patvirtinus tokį projektą be projektuotojų parašų, jiems nebūtų įmanoma peradresuoti atsakomybės už neteisingai apskaičiuotus darbų kiekius ir sąnaudas.
Tačiau MAATC vadovas susiduria ir su kita bėda – Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri atsakinga už tai, kad projektuotojas laiku įvykdytų visus savo įsipareigojimus – spaudžia ne Royal Haskoning juos įvykdyti, o Atliekų tvarkymo centrą pasirašyti bet kokius dokumentus, teigdama, kad projektuotojai techninį projektą padarė ir atidavė, tik centras jo nepasirašo, o delsiant gali pradingti ES lėšos. Tačiau A.Mieliauskas ir kai kurie Marijampolės apskrities savivaldybių merai, kurie jau kreipėsi į Valstybės kontrolę ir Viešųjų pirkimų tarnybą, kelia kitą klausimą – jei ES lėšos nebus tinkamai perimtos, ar neteks pačiam regionui iš savos kišenės jų grąžinti ES?
Atrodė patikima
Ši istorija prasidėjo daugiau nei prieš trejus metus, kai buvo pasirašyta sutartis su Nyderlandų ir Suomijos įmonių konsorciumu, vadovaujamu Royal Haskoning BV, laimėjusiu Aplinkos projektų valdymo agentūros paskelbtą konkursą.
Konsorciumo užduotis buvo parengti detaliuosius planus, techninius projektus, darbo projektus ir konkursinę dokumentaciją trylikai Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos objektų. Pasak A.Mieliausko, šis konsorciumas konkurso metu buvo atrinktas iš 26 užsienio kompanijų. MAATC direktorius, pats dalyvavęs vertinant pretendentus, teigia, kad ji atitiko visus kriterijus – turėjo reikiamą kvalifikaciją ir pasiūlė tinkamą kainą. Be to, A.Mieliausko teigimu, konkurso skaidrumas taip pat nekėlė abejonių.
Tačiau prasidėjus darbams – o ypač artėjant jų užbaigimo terminams – pradėjo dėtis keisti dalykai, keliantys daug kausimų tiek apie pačią projektuotojų kompaniją, tiek apie APVA elgesį.
Sutartis su Royal Haskoning (RH) vadovaujamu konsorciumu buvo pasirašyta kaip trišalė – tarp Royal Haskoning, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro ir Aplinkos projektų valdymo agentūros. Centras buvo atsakingas už techninius sprendinius, nes geriausiai žino, ko jam reikia techniškai, tuo tarpu APVA buvo įgyvendinančioji institucija, kuri skelbia viešųjų pirkimų konkursus, prižiūri, kad darbai būtų atlikti laiku, kontroliuoja finansus. Ji savo rankose turi ir kontrolės svertus – jei laiku projektuotojas neįvykdo savo įsipareigojimų, gali sutartį nutraukti ir atiduoti ją kitam projektuotojui pirmojo sąskaita.
Visus darbus Royal Haskoning turėjo atlikti per metus nuo sutarties pasirašymo, t.y. iki 2004 m. gruodžio 12 d. Tačiau, A.Mieliausko teigimu, per tą laiką projektuotojai sugebėjo parengti tik detaliuosius planus. Tuomet APVA sutartį su projektuotojais pratęsė iš pradžių pusmečiui, o paskui – dar keturiems mėnesiams. Bet per tą laiką techninių projektų taip ir neatsirado. Projektuotojai, žinoma, neparengė ir sąvartyno darbo projekto, be kurio rangovas negali pradėti darbų. Darbo projektą, pasak A.Mieliausko, projektuotojai ir APVA vėliau perkėlė ant rangovo pečių – jį įrašė į konkursines sąlygas rangovui.
Taip projektuotojams buvo sumažinta užduotis, kaip ir ne vienu kitu atveju. Pavyzdžiui, I ir II konkurso rangovui sąlygų tomus parengė pati APVA, nors juos turėjo parengti Royal Haskoning.
„Nežinau, kaip čia bus su finansais, kaip bus nustatyta, kiek jiems užduotys sumažintos ir kiek jiems už tai turėtų mažėti užmokestis”, – svarsto A.Mieliauskas. Iš viso Royal Haskoning turėjo atlikti darbų už du milijonus litų. Kol kas jiems yra sumokėtas tik avansas, kurį jie gavo pasirašę sutartį – 40 proc. visos sumos.
Sprendinių nederino su užsakovu
Taigi APVA, pasak A.Mieliausko, akivaizdžiai nuolaidžiavo projektuotojams ir netgi ėmė kištis į MAATC funkcijas. Pagal pasidalytas funkcijas ir pagal LR statybos techninį reglamentą, projekto techninius sprendinius projektuotojai turi derinti su užsakovu, nes projektą tvirtina užsakovas.
Jei projektas tinka užsakovui, tuomet, kad būtų gautas leidimas objektui statyti, privaloma ekspertizė. „Tačiau ekspertizė netikrina, ar sprendiniai yra gerai parinkti. Ekspertizė tikrina, ar tas sprendinys atitinka normatyvinius dokumentus. Jei ten kokie normatyvai neišlaikyti, jie rašo pastabas ir reikia taisyti. Bet esmė yra sprendinių parinkimas ir jų pagrindimas, o tą reikia pristatyti užsakovui”, – teigia A.Mieliauskas.
Tačiau projektuotojai, MAATC vadovo teigimu, sąvartyno projekto techninius sprendinius derino pirmiausiai su APVA, o ši projektuotojų pateiktą projektą, nebaigtą ir su MAATC nesuderintą, pateikė ekspertizei. 2005 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas ekspertizės aktas, rekomenduojantis tvirtinti projektą. Šia rekomendacija MAATC pasinaudoti negalėjo, taigi projekto ir nepatvirtino, nes neturėjo ekspertizei atiduoto techninio projekto. Pataisyti pagal ankstesnės ekspertizės pastabas techniniai sprendiniai pirmą kartą į MAATC atkeliavo tik spalio 4 d. kartu su konkurso sąlygomis. Tačiau tai nebuvo visas techninis projektas.
Gruodžio 6 d. A.Mieliauską pasiekė likusi techninio projekto dalis. „Tai kaip atlikta techninio projekto ekspertizė, jei likusios dalys pateikiamos tik po jos? Kas čia – ekspertizė avansu?” – stebisi A.Mieliauskas. O dar po mėnesio – sausį – jį pasiekė sąvartyno techninio projekto korektūros ekspertizės aktas. „Išvada – viskas gerai, tik trūksta, kad būtų pateikta užduotis koregavimui. Aš net nežinojau, kad APVA atiduoda tuos papildomus dokumentus ekspertizei. Tai parašiau, kad projektas nebuvo užbaigtas, nebuvo patvirtintas ir nebuvo koreguotas. Kas užsakė, tas tegul ir pateikia tą užduotį”, – sako A.Mieliauskas. „Jei mums APVA perdavė atsakomybę už techninius sprendinius, tai ji negali į juos kištis”, – įsitikinęs MAATC vadovas.
Konkursas sąvartyno statybos rangovui buvo paskelbtas nesant nei techninio projekto, nei konkursinės dokumentacijos. Tačiau A.Mieliauskas sako sutikęs su tuo, nes projektuotojai ir APVA patikino, kad iki konkurso viskas bus atlikta. Tačiau konkursinė dokumentacija buvo pateikta vėliau nei sutarta, be to, padaryta šiurkščių klaidų, kurias MAATC teko skubiai taisyti. Iki pat pasiūlymų vertinimo pradžios projektuotojai delsė pateikti ir projekto sąmatas, kurios reikalingos vertinant potencialių rangovų pasiūlymus. A.Mieliausko teigimu, jos iš pradžių buvo pateiktos netgi be pagrindinių įrenginių kainų. Po savaitės pateiktose naujose sąmatose jau buvo įtraukti įrenginiai, tačiau bendra kaina beveik nepasikeitė. „O jei paimčiau ekspertizės aktą ir palyginčiau jį su sąmata, kainos skirtųsi. Tiesa, nedaug, bet kokiu tūkstančiu litų jos nesutampa”, – sako MAATC vadovas. Jo teigimu, sąmatos neatitinka ir sąnaudų žiniaraščių. „Jų neįmanoma užpildyti, surašyti ne tokie darbai, ne tokie jų kiekiai, vieni įrenginiai paimti už centus, kitų kaina – šimtais tūkstančių”, – sako A.Mieliauskas. Tiek paties projekto, tiek sąmatų klaidos MAATC vadovui leidžia manyti, kad pinigų, už kuriuos rangovas sutiko atlikti darbus, sąvartynui pastatyti neužteks.
Darbai stovi vietoje
Be to, nors su rangovu pasirašyta sutartis, ji nėra iki galo sukomplektuota. A.Mieliauskas sako nenorėjęs rašytis sutarties, kol ji nebus visiškai sutvarkyta. 2005 m. gruodžio 30 d. MAATC vadovas nuvyko į APVA pasirašyti, kaip jam buvo pranešta, jau sukomplektuotos sutarties ir ten, paties A.Mieliausko teigimu, patyrė spaudimą ją pasirašyti per penketą minučių. Atsisakius tuoj pat sulaukė Marijampolės mero Vidmanto Brazio skambučio, kuris pranešė, kad jam paskambino aplinkos ministras, susirūpinęs, kad gali būti prarasti ES pinigai, ir paragino pasirašyti sutartį, teigdamas, kad tarybos nariai pritaria tam bei kad tokios nuomonės laikosi ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Kadangi savivaldybės yra MAATC akcininkės, be to, APVA valdininkai ir vėl patikino, kad per kelias dienas tikrai viskas bus pabaigta sutvarkyti, A.Mieliauskas teigia nusprendęs pasirašyti.
Čia viskas ir sustojo. „Rangovą atrinkome, bet niekas nejuda į priekį. Nors sutartis pasirašyta, bet jie negali pradėti darbo, nes norint parengti darbo projektą reikia turėti techninį projektą. Tik esant patvirtintam projektui ir Nuolatinės statybos komisijos išvadai, kad galima išduoti leidimą, galima išimti statybos leidimą ir perduoti statybos aikštelę statybos rangovui. Kitaip sakant, rangovas laimi konkursą, bet nieko daryti nebegali. Praėjo beveik keturiasdešimties dienų terminas ir pagal FIDIC taisykles jis gali pradėti reikšti pretenzijas”, – teigia A.Mieliaukas.
Priemonių kontroliuoti projektuotojus turėjo ne tik APVA, bet ir Projekto priežiūros komitetas, kuris turi prižiūrėti, kad projektas būtų padarytas visos apimties ir laiku. Komitetas buvo sudarytas aplinkos ministro įsakymu, jo nariai – Aplinkos ministerijos bei APVA atstovai bei pats MAATC direktorius. „Tačiau komitetas nei karto neanalizavo, kodėl tie projektuotojai to projekto nepadaro, nesikvietė jų į komiteto posėdį, neanalizavo, tik žiūrėjo, kaip jiems sumažinti užduotis. Aš tik metų pabaigoje supratau, kad turiu reikalą ne su pagalbininkais, o su vieninga komanda, kuri dirba prieš mus – tai APVA, Projekto priežiūros komitetas ir projektuotojai”, – teigia A.Mieliauskas.
Šią savaitę APVA ir Aplinkos ministerijos valdininkai kartu su regiono atstovais bandė ieškoti išeičių. Tačiau į pasitarimą MAATC direktoriaus nepakvietė. Jis buvo iškviestas tik savivaldybių merams pareikalavus. Nuspręsta pareikalauti, kad projektuotojai pagaliau pateiktų visą techninį projektą ir jį pasirašytų, tik po to gauti naujas ekspertizės išvadas.
Merai sunerimę
Net jei išeitis bus rasta ir viskas pajudės, dar nereiškia, kad projekto nelaukia fiasko. Kaip jau minėta, neaiški tikroji projekto sąmata. Atrodo, kad lėšų jam įgyvendinti reikės daugiau nei numatyta, t.y. nei suma, už kurią rangovas sutiko atlikti darbus. Kas tuomet padengs likusias išlaidas? Regionas iš savo kišenės?
Dėl to sunerimę Vilkaviškio, Šakių ir Kazlų Rūdos merai kreipėsi į Valstybės kontrolę ir Viešųjų pirkimų tarnybą. Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos ryšių su visuomene ir aprūpinimo skyriaus vedėjo Vlado Būtėno, minėtų savivaldybių merai į jų tarnybą kreipėsi teigdami, kad pirkimo techninis projektas nėra galutinai parengtas ir suderintas, o pats konkursas paskelbtas nepagrįstai skubotai. Šiuo metu tarnyba atlieka įvykusio konkurso procedūrų teisėtumo tyrimą, kuris gali užtrukti iki kovo pabaigos.
Tačiau merams nerimą sukėlė ne tik aplinkybės, kuriomis buvo paskelbtas konkursas sąvartyno statybos rangovui, bet ir paties konkurso eiga bei rezultatas. Pasak Vilkaviškio rajono mero Algirdo Bagušinsko, į konkurso komisiją buvo skirti trys regiono atstovai. Grįžę jie pateikė informaciją raštu kaip tarnybinį pranešimą, iš kurio paaiškėjo, kad ten daug kas neatitiko reikalavimų. „Mano specialistas grįžta ir pasako, kad komisijos balsai pasiskirstė taip: trys „prieš”, trys „už”, atsakomybę už sprendimą prisiėmė APVA, be to, jis mato, kad buvo pažeidimų”, – teigia meras.
A.Bagušinsko teigimu, nei jis, nei kiti merai nenorį nei trukdyti procesui, nei jį iš viso stabdyti, tiesiog nori aiškumo, nes atsakomybė už ES lėšų perėmimą teks regionui. „APVA paskelbė konkursą projektuotojams, paėmė ekspertus, įvertino, paskelbė konkursą rangovui, o dabar atiduoda mums visą atsakomybę. Tai ar čia normalu?” – stebisi Vilkaviškio meras. „Tai mes, trys merai, susirinkę pamąstėme, kad reikėtų įvertinimo, nes kai reikės atsakyti, mūsų paklaus, kur mes buvome. Kadangi reikės papildomų lėšų projekto įgyvendinimui, tai norime, kad įvertintų. Jei Aplinkos ministerija viską organizuoja, tai tegul prisiima ir atsakomybę. Čia juk yra europiniai pinigai. Jeigu jie bus neteisingai perimti, tai jie nebus skirti ir tada mes turėsime viską padengti”, – teigia A.Bagušinskas.
Viešųjų pirkimų ekspertai patvirtina, kad, pasirašius sutartis ir atsiskaičius su darbų vykdytojais, APVA atsakomybė baigiasi ir pereina regionams. Jei dėl netinkamo projekto atliekų tvarkymo sistemos eksploatacijos sąnaudos bus didelės ir sistema, palyginti su kitų regionų sistemomis, bus nekonkurencinga, tai jau bus tik paties regiono bėda. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienas iš APVA veiklos vertinimo kriterijų – pasirašytų sutarčių skaičius. Kuo daugiau sutarčių, tuo jos veikla vertinama pozityviau. Tai iš dalies galėtų paaiškinti APVA suinteresuotumą, kad viskas vyktų kuo greičiau nepaisant kokybės. Tai, kad ne visos Marijampolės apskrities savivaldybės palaiko MAATC laikyseną, kai kurie „Atgimimo” kalbinti šaltiniai aiškina tuo, kad nesutarimai su APVA vėliau gali trukdyti susitarti dėl kitų projektų, finansuojamų iš struktūrinių fondų. Panašiai aiškinamas ir faktas, kad vilniečiai Royal Haskoning paslaugomis nesiskundžia.
Ministras nusivylęs
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas teigia, kad Aplinkos ministerija jau sudarė komisiją šiai problemai spręsti. „Dėl biurokratinių stumdymųsi tarp užsakovų, projektuotojų ir Aplinkos projektų valdymo agentūros viskas labai užtruko. Ministerijos atstovai lankėsi Marijampolėje, ieškojo galimų sprendimų. Esu tikrai labai nepatenkintas tais tempais, kuriais Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras priima sprendimus. Apskritai man susidaro įspūdis, kad niekas nieko nenori keisti, kad galima išvis nesikreipti pinigų į ES, jeigu taip viskas vilkinama. Kita vertus, projektai sudėtingi, sąlygos sudėtingos. Ir šiaip naujoves yra sudėtinga įgyvendinti”, – taip padėtį vertina ministras.
APVA jaučiasi teisi
APVA į šią problemą turi kitą požiūrį. APVA direktoriaus Kastyčio Tumino teigimu, Royal Haskoning savo įsipareigojimus įvykdė. „Techninis projektas buvo parengtas ir patvirtintas ekspertizės, tačiau pats užsakovas – Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras – paprašė, kad būtų padaryta korekcija. Mes įspėjome, kad viskas gali užtrukti ir kad galime neperimti laiku ES skiriamų lėšų, bet palikome visa tai projektuotojų ir užsakovų rizikai”, – teigia K.Tuminas.
Anot APVA vadovo, projektuotojas – Royal Haskoning – buvo pažadėjęs korekcijas atlikti, bet jis, matyt, neįvertino pajėgumų ir pažado neįgyvendino. „Bet mums nepakaktų teisinių argumentų su jais ginčytis teisme, nes pats užsakovas projektuotojui vėlavo pateikti techninius sprendinius. Dabar dėl ekspertizės. Centras priekaištauja, kad ji buvo atlikta nekokybiškai. Ekspertizę atlieka atestuoti ekspertai, ne mes. Kita vertus, aš netgi drįsčiau abejoti, ar tikrai užsakovo priekaištai buvo esminiai tai ekspertizei, nes taip galima be galo be krašto diskutuoti.
Jei pats užsakovas moka už viską, tai tebūnie, bet juk tai Europos Sąjungos pinigai, kai reikia paisyti terminų”, – sako K.Tuminas. Jo manymu, didžiausia bėda ta, kad MAATC ir savivaldybės tiesiog nemoka laiku primti sprendimų, o atsakomybę užkrauna ant pečių agentūrai. „Vėlavimai ir ne laiku priimami sprendimai apskritai yra tapę nacionaline problema, nes ir Vilniaus apskritis su tuo susidūrė”, – teigia K.Tuminas.
Šiame portale paskelbta Agentūros INNA vaizdo informacija yra UAB “Integruotos komunikacijos” nuosavybė. Bet koks jos kopijavimas ir/ar archyvavimas, atgaminimas tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, mobiliuosiuose visuomenės informavimo kanaluose, žiniasklaidos stebėjimo, ryšių su visuomene ir/ar reklaminės veiklos produktuose be raštiško UAB “Integruotos komunikacijos” griežtai draudžiamas.