Lietuvos krašto apsaugos viceministras Gintautas Šivickas mano, kad šis triukšmingas S.Husseino ėjimas nedidina pavojaus Lietuvai, bet neatmeta galimybės, kad apskritai grėsmės laipsnis gali didėti.
Buvęs Irako diktatorius Strasbūro teisėjams nesėkmingai bandė įrodyti, kad 21 valstybė - Airija, Albanija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Islandija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Ukraina ir Vengrija - pažeidė jo teises.
Jis skundėsi dėl suėmimo, įkalinimo, perdavimo Irako vyriausybei ir besitęsiančio teismo proceso, prašė, kad Europos žmogaus teisių konvencija garantuotų jo teisę į gyvybę, panaikintų mirties bausmės grėsmę.
Teismas atmetė S.Husseino pareiškimą, nes jis nepatenka į šių šalių jurisdikciją.
EŽTT referentas Dovydas Vitkauskas teigė, kad Lietuva nėra atsakinga už viską, kas vyksta Irake, tik todėl, kad dalyvauja taikos palaikymo misijose. "Irake galiojo Irako ir JAV jurisdikcija. Dalyvavimas karinėse operacijose nėra pakankamas pagrindas užkrauti atsakomybę", - sakė jis.
Europos valstybių neslegia S.Husseino likimas dar ir todėl, kad jos nedalyvavo 2003 metų pabaigoje suimant tuomet besislapsčiusį diktatorių.
S.Husseiną JAV kariškiai aptiko netoli Tikrito - amerikiečių kontroliuojamoje teritorijoje. Po pusmečio JAV karinės pajėgos perdavė kalinį Irako valdžiai.
S.Husseinas Strasbūro teismui teigė, kad koalicinės pajėgos faktiškai valdė Iraką ir po valdžios perdavimo Irako vyriausybei. Jis reikalavo, kad 21 valstybė atsakytų už savo karių veiksmus. Tačiau buvęs diktatorius nesugebėjo pagrįsti, kaip ir kokiu mastu 21 šalis prisidėjo prie jo suėmimo, įkalinimo bei perdavimo Irako vyriausybei.
Šis EŽTT nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
D.Vitkauskas pabrėžė, kad Strasbūro teismo praktikoje jau buvo panašių skundų. Pavyzdžiui, vienas bankas nesėkmingai kaltino Europos valstybes, priklausančias NATO, dėl sprogimų Serbijos sostinėje Belgrade. Tačiau Lietuva niekada nebuvo skųsta tokiose bylose.
"Apskritai garsenybės - buvę šalių vadovai, prezidentai ir karaliai - nevengia skųstis šiam teismui, tačiau dažniausiai jie turi pretenzijų savoms šalims", - tvirtino D.Vitkauskas.