• Išeiviams skirti aštuoni milijonai

    Problemą siūloma spręsti valstybiniu lygiu

    Kaip DELFI sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė, konferencijoje priimta rezoliucija, kurios pagrindu joje dalyvavę Seimo nariai parengs Seimo rezoliuciją.

    Rezoliucijoje numatyta, kad bus siūloma politinėms partijoms ir Respublikos Prezidentui emigracijos mažinimą paskelbti pagrindiniu nacionaliniu tikslu 5-10 metų laikotarpiui. Taip pat numatyta kreiptis į Seimo frakcijas, komitetus bei komisijas ir siūlyti apsvarstyti klausimą dėl Seimo nuolatinės komisijos emigracijos reikalams steigimo

    Konferencijoje akcentuota, kad išvykusiųjų skaičius yra daug didesnis nei rodo oficialūs duomenys, aptartos problemos, su kuriomis susiduria išvykusieji bei emigracijos įtaka Lietuvos gyvenimui, raginta šią problemą spręsti valstybiniu lygiu.

    Reali emigracija didesnė nei rodo statistika

    Naujausiais duomenimis, Lietuvą pernai paliko daugiau nei 15 tūkst. gyventojų, o per visus nepriklausomybės metus iškeliavo per trečdalį milijono. Tačiau įvairiais skaičiavimais emigruoti galėjo du ar tris kartus daugiau žmonių nei rodo oficialūs skaičiai.

    Pilietinės visuomenės instituto Tarptautinių programų direktoriaus Mantas Adomėnas sako, kad realus pernai emigravusių žmonių skaičius yra per 40 tūkst.

    „Tai rodo, kad nuo 1990 metų išvyko daugiau nei 400 tūkst. piliečių. Paguodžiantis dalykas, kad vyksta reemigracija - išvykusieji grįžta, tačiau šis skaičius lieka neigiamas. Sudėjus lietuvių didesnį mirtingumą nei gimstamumą su migracija, paskutinis lietuvis turėtų išmirti apie 2560 metus“, - Seime vykusioje emigracijos klausimams skirtoje konferencijoje teigė M.Adomėnas.

    Jo manymu, reikia imtis skubių ir pakankamai radikalių priemonių. Reikalinga strateginė vizija, tačiau tokios, jo manymu, dabartinė Vyriausybė neturi.

    „Po dešimties metų gyvenimas Lietuvoje turėtų gerėti dėl uždelsto ekonomikos augimo pasekmių. Darbo jėgos migracija nuolat didėdama vis dėlto turėtų darytis legalesnė ir kurį laiką stabtelėti ir nebeaugti.

    Išvykstant specialistams, Lietuva greitai turėtų prarasti inovacinį ir technologinės plėtros potencialą, todėl taptų nebepalanki nei investicijoms, nei naujos kartos ekonomikai, tai lydėtų ekonominė ir socialinė depresija, kuri paskatintų emigracinius procesus“, - tokį pesimistinį Lietuvos scenarijų prognozuoja M.Adomėnas.

    Pasak jo, jei bus imtasi skubių priemonių migracijai sumažinti, po dvidešimties metų migracijos mastai pasiektų 1998-1999 metų lygį ir toliau galbūt šiek tiek mažėtų. M.Adomėnas teigia, jog būtina įkurti instituciją, kuri koordinuotų visus veiksmus, susijusius su emigracija.

    Migraciją skatina ekonominiai socialiniai veiksniai

    Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė sako, kad pagal oficialią statistiką per nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko 334 tūkst. žmonių. Populiariausios šalys tarp emigrantų buvo Anglija, Airija, Vokietija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija.

    Tyrimų duomenimis, 16,2 proc. šalies gyventojų ketina išvykti iš Lietuvos, daugiausiai iš jų jaunimas ir aukštos kvalifikacijos specialistai. Du iš trijų besimokančiųjų ketina išvykti į užsienį.

    Pasak A.Sipavičienės, dažniausiai migraciją skatina ekonominiai socialiniai veiksniai, geresnės karjeros galimybės, migrantų tinklai ir mitai apie migraciją. „Žmogus iš kaimo į Vilnių negavęs konkretaus pasiūlymo nevažiuoja, o iš Vilniaus į Londoną važiuoja ir laukia, kol juo kas pasirūpins“, - aiškina A.Sipavičienė.

    Anot Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės, jau jaučiamas darbo jėgos trūkumas, taip pat nemažai tėvų emigruodami palieka vaikus Lietuvoje. Tačiau pastebima tendencija, kad tėvai vaikus vėliau išsiveža į užsienį, vadinasi, grįžti neketina.

    Pasak A.Sipavičienės migrantai susiduria su prekyba žmonėmis ne tik seksualinio išnaudojimo srityje, bet ir statybose ar žemės ūkyje.

    Ji įvardijo ir keletą teigiamų migracijos veiksnių, kaip kultūriniai mainai, mažėjanti socialinė įtampa visuomenėje ir darbo rinkoje bei migrantų uždirbti pinigai.

    A.Paulauskas: reikalinga speciali struktūra

    Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, kad tarptautinių institucijų atliktos studijos rodo, kad Lietuvoje vyksta spartus ekonominis augimas, sąlygos verslui geresnės nei daugelyje mūsų kaimynių, kasdien didėja aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis, todėl sunku atsakyti į klausimą, kodėl jaunimas emigruoja.

    Pasak jo, žmonės išvažiuoja, nes ten geriau uždirba, todėl reikia kelti darbo užmokestį, sudaryti žmonėms geras gyvenimo ir darbo sąlygas, tačiau šis atsakymas visko neišsprendžia, nes dalis nusivilia, kad negali savęs realizuoti arba jų draugai jau yra išvykę.

    Seimo pirmininkas ragino kreipti didesnį dėmesį išeivių vaikų švietimui. Jis teigė tikįs, jog migracijos srautai mažės ir lietuviai grįš, kaip atsitiko su Airija, kurios piliečiai grįžta į savo šalį.

    A.Paulausko teigimu, turi būti struktūra, kuri imtųsi emigracijos problemų, nes Tautinių mažumų departamentas sutelkia didesnį dėmesį į čia gyvenančias mažumas.

    Išsilavinę išvyksta, bet sugrįžtų

    Kauno technikos universiteto doktorantė Aušra Kazlauskienė teigė, kad išvykstančių skaičius nemažėja, tyrimai parodė, kad išsilavinę žmonės įsijungia į migracijos grandinę - vienas respondentas per metus nurodė pritraukęs 0,9 naujo migranto.

    Pasak jos, dauguma išsilavinusių išvykstančiųjų turi aukštesnį nei bakalauro išsilavinimą, ketvirtadalis išvyko studijuoti. Pasak jos, emigracijai sustabdyti reikia imtis radikalių priemonių, gerinti materialinę tyrimų bazę, didinti finansavimą.

    „Šia tema diskutuojama gana seniai, man keista, kad viskas lieka kalbomis niekas kol kas nepasikeitė“, - teigia A.Kazlauskienė.

    A.Kazlauskienės teigimu, žmonės išreiškė didesnį polinkį grįžti negu negrįžti, o darbo perspektyvos stoka lemia tai, kad žmonės negrįžta.

    Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininkė Dalia Henke sakė, kad jeigu bus sukurtos geresnės gyvenimo sąlygos Lietuvoje, jaunimas labai greitai sugrįš.

    „Aiškių duomenų, kiek jaunimo yra užsienyje nėra. Šiuo metu reikia jų nepaleisti, kurti programas kaip skatinti grįžti, gerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje, aišku, Lietuvai reikia dar kelerių metų, kad pasivytų Vakarus, bet aš esu optimistiška“, - teigė D.Henke.

    Išeiviams skirti aštuoni milijonai

    Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius Antanas Petrauskas DELFI sakė, kad pastaruosius dvejus metus vyksta lietuvių bendruomenių struktūrizacija, kuri leidžia teikti joms paramą.

    „Negalime nuvežti valstybės pinigų ir padalinti, turi būti oficialiai užregistruota bendrija“, - teigė A.Petrauskas.

    Pasak jo, Vyriausybė, Seimas sutelkę visas savo galimybes turi pakelti atlyginimus, padidinti pensijas, sumažinti gydymo išlaidas, pagerinti gydymo paslaugų bei mokymo kokybę, sumažinti mokymosi kainas, suteikti šansą jauniems žmonėms rasti galimybių sau.

    „Tokios gerovės, kuri yra Vakaruose negalime sukurti, nes turime per mažai laiko ir per mažai galimybių. Tokios struktūros tose valstybėse gyvuoja šimtus kartų daugiau metų, mes negalime sukurti gerą gyvenimą čia per 15 metų, palyginus su JAV, kur daugiau nei du šimtus metų viskas buvo kuriama“, - aiškino A.Petrauskas.

    Pasak Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktoriaus, Lietuva turi palaikyti ryšius su tais, kurie išvyko, kad žmonės įvertinę situaciją Lietuvoje galėtų apsispręsti, ar jau atėjo laikas sugrįžti.

    Anot A.Petrausko, lietuviškos mokyklėles yra trisdešimtyje šalių, įkurti švietimo informacijos kultūros centrai, lietuvių bendruomenėse dirba pusantro šimto mokytojų, kuriems mokami atlyginimai.

    Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius sako, kad valstybė pernai užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių projektams įgyvendinti skyrė aštuonis milijonus litų.