Turniškių istorija - chrestomatinis pavyzdys legalaus kyšio, kuris turėtų surišti rankas aukštiems pareigūnams. Pusvelčiui kotedžai Turniškėse buvo parduoti svarbiausiems prezidento komandos nariams - užsienio politikos patarėjui Edminui Bagdonui ir Nacionalinio saugumo grupei vadovaujančiam Ryčiui Muraškai. Ar tai nėra paslėptas kyšis? Kad patarėjų patartas prezidentas priimtų "teisingus" sprendimus, pavyzdžiui, valstybės vadovo netikėtai tolerantiškas požiūris į "Draugystės" privatizavimo aferą?
Tokią nuomonę stiprina ir paties prezidento požiūris į istorijos dalyvius. Nors nuoširdžiai piktinosi dėl iššvaistyto Turniškių turto, V.Adamkus atsistatydinantiems savo padėjėjams viešai dėkojo už jų triūsą, užuot pats atleidęs pasitikėjimą praradusius pavaldinius.
Jei tai būta kyšio, tai dvigubo. Ir su saugikliu. Mat Turniškėse gyvenamąjį plotą pigiai įsigijo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas, kurio pavaldinys VSD buvo R.Muraška, jo rekomenduotas į patarėjus V.Adamkui. Įdomu, ar D.Dabašinskas, susikompromitavus jo globotiniui R.Muraškai, rekomenduos prezidentui kitą patarėją nacionalinio saugumo klausimais?
Ar bus įveiktas šis korupcijos bastionas? Šį kartą, jei tik generalinis prokuroras Algimantas Valantinas bei STT agentas Nr.1 Povilas Malakauskas nesileis užliūliuojami pavaldinių įrodinėjimų nutraukti ikiteisminį tyrimą (ir pirmiausia atsiribos nuo pažinties su buvusiais prezidento patarėjais - abu, o ypač nacionalinio saugumo klausimais patarinėjęs R.Muraška vaidino svarbiausią vaidmenį skiriant šiuos teisėsaugos pareigūnus į aukštus postus), visuomenei greičiausia būtų atskleista visa valdininkijos grietinėlės korupcijos schema. Nes sveiku protu nesuprantama, kaip vienos valdžios institucijos laimina kitų valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, kodėl keistuose sandoriuose dalyvauja gerai valdžios sluoksniuose žinomos privačios bendrovės ir medžioklių bendražygiai.
Amžinasis sraigtelis
Valdas Račkys, pagrindinis Turniškių turtų pardavimo herojus, Vyriausybės kanceliarijai pavaldžios akcinės komunalinių paslaugų bendrovės direktorius, "Ekstrai" sakė tesąs mažas šios istorijos sraigtelis, faktiškai nevaidinęs jokio lemiamo vaidmens.
"Vyriausybėje buvo nutarta užstatyti mūsų valdomą turtą, taip pat ir prezidento rezidenciją, paimti iš banko paskolą, mes taip ir pasielgėme", - V.Račkys sakė, jog taip buvo planuojama gelbėti bendrovę nuo gresiančio bankroto, mat jau kelintus metus iš eilės iš savo steigėjos - Vyriausybės ji negauna reikiamų lėšų Turniškėse esantiems vyriausybiniams pastatams prižiūrėti.
Komunalinių paslaugų bendrovės direktorius įsitikinęs: jei bendrovė kotedžų statybai su Vyriausybės klerkų žinia iš banko pasiskolino netoli šešių milijonų litų, o pardavus pusę kaip negyvenamosios patalpos registruotų būstų buvo gauta kur kas daugiau, koks nuostolis valstybei?
Tiesa, V.Račkys sako nepamenąs, koks pelnas gautas pardavus kotedžus, tačiau netrukus pasitaiso: tai - komercinė paslaptis. Kodėl valstybės turto pardavimo sandoriai slepiami už devynių širmų, nesunku spėti: vieni 160 kvadratinių metrų kotedžų-viešbučių pirkėjai neslepia už kvadratinį metrą mokėję "šiek tiek daugiau negu 6 tūkst. litų", kiti įvardija dvigubai didesnę kainą. "Kaip turto vertintojai įvertino, už tiek ir pardavėme", - V.Raškys teigia ne pats nustatęs valstybei priklausančio turto pardavimo kainą. Koks nuostolis padarytas valstybei, dabar jau aiškinsis įvairios komisijos.
Vilniuje panašūs butai, tačiau kuklesnėse vietose - greta Turniškių, atokiau vyriausybinės rezidencijos, pardavinėjami po 9-15 tūkst. Lt už kvadratą.
Likimo broliai
V.Račkys iš tikrųjų nėra eilinis sraigtelis iš pažiūros sunkiai valdomoje vyriausybinėje sistemoje. Nėra ir naujokas, kad naiviai tikėtų nepadaręs jokių nusižengimų ir neprasilenkęs su įstatymais. Sovietiniais laikais dirbęs komunalinių įmonių kombinate, vėliau jis pateko į tuometės Ministrų tarybos ūkio dalį ir buvo anaiptol ne paskutinis butų skirstytojas sovietinei nomenklatūrai. O butai anais laikais nomenklatūrai buvo ne ką mažesnis deficitas negu paprastai liaudžiai - šlapia dešra.
Galima įtarti, jog būtent tai ir lėmė, kad V.Račkys įtiko ir pirmajai atkurtos Lietuvos K.Prunskienės Vyriausybei, jo neišbrokavo ir konservatoriai, o grįžusiems į valdžią sovietinės nomenklatūros šulams jis buvo savesnis už marškinius. Kam geriau žinoti, kaip buvo "restauruojama" "gintarinės ledi" sodyba kaime, kaip šiandienos premjero rezidencijoje buvo įrengtas žiemos sodas? Tokio daug žinančio žmogaus lengvai neatsikratysi - nežinia ką gali pridaryti.
Šiandienos nomenklatūrai V.Račkys turėtų būti savesnis už gimines. Mat įsisukęs į Vyriausybės ūkinių reikalų ratą, vyras nė nepastebėjo, kaip tuometis premjeras Adolfas Šleževičius pradėjo kas vakarą, o paskui ir dieną, meilintis jo žmonai, Vyriausybės valgyklos vedėjai Janinai Račkienei. Panašiai prezidentas rėžė sparną apie kitą visuomeninio maitinimo veteranę - Kristiną Butrimienę, jos "nieko nepastebintį" vyrą Antaną Butrimą išsiuntęs ambasadoriaus patarėju net į Helsinkį.
Paslauga už paslaugą: anot šmaikštuolių, "įkeitę" savo žmonas, A.Butrimas praturtėjo "Draugystės" akcijomis, V.Račkys pristatė daug "draugysčių" Turniškėse, K.Butrimienė tapo K.Brazauskiene, J.Račkienė - J.Šleževičiene ir visi iki šiol laimingai gyvena. Tikra nomenklatūros muilo opera.
Išrinktieji
Atsistatydinę prezidento patarėjai R.Muraška ir E.Bagdonas nelinkę atskleisti nei aplinkybių, kaip jiems pavyko įsigyti būstus prestižinėse Turniškėse, nei kiek jie kainavo (pradiniais skaičiavimais, 160 kvadratinių metrų kotedžai turėjo kainuoti apie 1 mln. litų, nors faktinė jų kainą turėtų būti dvigubai didesnė), nei iš kur ėmė pinigų brangiam pirkiniui.
Garsus medikas Karapetas Babajanas, viename kotedžų apsigyvenęs su žmona Gyte Grigonyte, netiesiogiai prisipažįsta už naują būstą sumokėjęs apie 1,5 mln. litų. Jo teigimu, parduodamą kotedžą jis aptiko atsitiktinai, perskaitęs skelbimą.
Verslininko-mediko piniginė, skirtingai negu atsistatydinusių prezidento patarėjų, niekam neturėtų kelti įtarimų. Nuostabos nesukelia ir dar vieno Turniškių naujakurio pavardė. Romualdas Kozyrovičius - ne tik ilgametis Lietuvos ambasadorius įvairiose užsienio valstybėse, bet ir buvęs pirmosios Vyriausybės materialinių išteklių ministras. To laikotarpio, kai nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai Maskva buvo paskelbusi ekonominę blokadą, o tuomečio vicepremjero A.M.Brazausko vilos dygo lyg ant mielių.
Paprastas pilietis galbūt neturėtų stebėtis ir šio ketvertuko kaimynės Astos Ungulaitienės finansinėmis galimybėmis įsigyti milijoninės vertės turtą. Jauna moteris jau treji metai vadovauja garsiai gyvybės draudimo bendrovei "Commercial Union Lietuva". Tačiau "Ekstrą" sudomino visai kita aplinkybė. Prieš tapdama draudimo bendrovės generaline direktore bei valdybos pirmininke, A.Ungulaitienė 2001-2003 metais buvo finansų viceministrė, ministerijos sekretorė.
Kokiomis aplinkybėmis viename kotedžų atsidūrė Rasa Andrijauskienė su vyru Tomu, "Ekstrai" patenkinti smalsumo nepavyko. Finansų ministerijos Mokesčių departamento netiesioginių mokesčių skyriuje, kur vyriausiąja specialiste darbuojasi R.Andrijauskienė, jos kolegė paaiškino, jog mokesčių žinovę bus galima pakalbinti tik po metų. Šiandien ji - motinystės atostogose.
Bene paslaptingiausia iš įsigijusių kotedžus - A.Tarailos asmenybė. "Ekstra" bandė iškvosti varėniškį Alvydą Tarailą, uogas bei grybus superkančių bendrovių "A.Taraila ir partneriai" bei "Ekoratas", viešbučių Varėnoje bei prie Glūko ežero, turgaus Varėnoje savininką bei akcininką, ar kartais ne jis tas paslaptingasis Turniškių gyventojas. Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas tik šmaikščiai, bet paslaptingai juokavo: "Kai susitiksime, pasakysiu..." Jei tokiais paslaptingais juokais bandoma užtušuoti esmę, tada nesunku ir spėti, kaip A.Taraila galėjo apsigyventi Turniškėse. Juo labiau prisimenant V.Račkio žodžius, jog kotedžai buvo pardavinėjami "gerai žinomiems, patikimiems asmenims". Kitaip tariant, personaliai juos atrenkant.
Kaip byloja prezidento patarėjų nekilnojamasis turtas Turniškėse, ir kaina buvo personalinė. Ir ne jų vienų.
Į "patikimų asmenų" sąrašą pakliuvo ir buvęs prezidento A.M.Brazausko patarėjas Vladimiras Beriozovas. Išsinuomojęs butą viename Turniškių keturbučių namų, šiandien jis teisėtas šio buto savininkas. O šalia - žentas Algirdas Balčiūnas. Šie tikrai "savi" - V.Beriozovas anksčiau nesišalino finansinėmis aferomis išgarsėjusio EBSW koncerno veikėjo G.Petriko ir buvo įtartas esąs tarpininkas tarp šios finansinės grupuotės bei tuometės LDDP, o A.Balčiūnas valdė EBSW priklausančio Lietuvos valstybinio komercinio banko Pilies skyrių Vilniuje. Šis buvęs UAB draudimo kompanijos "Neris" vadovas šiandien pluša privatizuoti rengiamo "Lietuvos pašto" bendrųjų reikalų direktoriaus kėdėje.
Priežasčių, kaip ir kodėl į "savų", ranka ranką plaunančių ratelį pakliuvo VSD direktoriaus pavaduotojas D.Dabašinskas, greta Beriozovų šeimynų nuomojęsis 231 kvadratinio metro butą ir praėjusią žiemą jį įsigijęs maždaug už 600 tūkstančių litų, taip pat toli ieškoti nereikia. Tokia kvadratinio metro kaina (2600 Lt) prestižiniame rajone, matyt, specialiai skirta vienam VSD vadovų (V.Beriozovas tik už 100 kvadratinių metrų butą sumokėjo 1,5 mln. litų) ne už gražias akis. Įsigiję tokį įtakingą kaimyną, V.Račkys ir visi Turniškių gyventojai, taip pat du prezidento patarėjai pasijuto kur kas saugesni. Vis dėlto VSD direktoriaus pavaduotojui prireiks gerų advokatų įrodinėjant, kad tai buvo ne kyšis.
"Korto" korta
"Mums atsiuntė siūlymą dalyvauti konkurse. Mes pasiūlėme kainą, ji tiko, matyt, mažiausia buvo. Mūsų firma milijoninės apimties rangos darbus vykdo", - tokią versiją, kaip ir kodėl tapo kotedžų Turniškėse generaliniu rangovu, "Ekstrai" pasakojo Alytuje įsikūrusios bendrovės "Kortas" savininkas ir vadovas Česlovas Daugėla. Kas konkrečiai siūlė, alytiškis sakė nepamenąs, pagaliau ne jo, o pavaldinių reikalas rūpintis įvairiais konkursais. "Ir Račkio nepažįstu. Per tą laiką iš viso gal du kartus Turniškėse buvau. Tada jį ir pamačiau", - "Korto" vadovas sakė, jog beprasmiška ieškoti kokio nors ryšio tarp Alytaus ir Vilniaus.
Č.Daugėla teisus sakydamas, kad "Kortas" - ne šiaip sau eilinė provincijos firma. Ji yra laimėjusi nemažai valstybinių konkursų: statė Lazdijų valstybinės mokesčių inspekcijos administracinį pastatą, tris statinius įvairiose vietovėse valstybinei veterinarijos tarnybai, rekonstravo senąsias Druskininkų gydyklas (Jas bendrovei "grybų karaliaus" Viliumo Malinausko sūnaus Ričardo vadovaujama Druskininkų savivaldybė išnuomojo 99 metams. Ar ne per šias sąsajas Turniškėse atsirado ir A.Taraila? - aut.) bei atnaujino šio miesto ligoninę, įrengė ką tik duris atvėrusį teismų pastatą Vilniuje, o šią vasarą Vilniuje turi baigti statyti Teismo medicinos institutą.
Tačiau "Korto" savininkai nutyli vieną smulkmeną: bendrovė pirmiausia išgarsėjo ne plačiais statybų užmojais, o po skandalo aferos 2002 metais remontuojant Seimo salę. Tada buvo įtariama, jog konkursas buvo pritaikytas būtent šiai firmai.
"Kortas" už Seimo salės remontą pasiūlė 527 tūkst. Lt. Seimo kanceliarija, tarsi atsiliepdama į tokį kuklumą, sutartyje numatė, jog bus galima sumokėti papildomai 200 tūkst. Lt už vadinamuosius "nenumatytus" darbus. Tuo tarpu įstatymas teigė, kad "nenumatytiems" darbams galima skirti ne daugiau kaip 15 procentų sutartyje numatytos darbų kainos. Apkaltinta juodais sandėriais, Seimo kanceliarija tada aiškinosi, kad sutartyje numatyti papildomi darbai - ne salės, o jos prieigų remontas.
Nors "Korto" bei dar kelių bendrovių bendrasavininkis Č.Daugėla šiandien ir linkęs neigti pažintis su aukštais valdžios pareigūnais bei politikais, faktai kalba ką kita. 2002 m. kandidatuodamas į Alytaus savivaldybę, jis atstovavo socialdemokratams ir į tarybą buvo išrinktas būdamas antras socialdemokratų sąraše. Neatsitiktinai giliai šaknis net 99 metams įleido ir į Druskininkų mineralinius vandenis - Č.Daugėla yra Grūto kaime registruoto medžiotojų būrelio pirmininkas.
"Ekstra" turi rimto pagrindo įtarti - o šią versiją paneigti galėtų nebent generalinis prokuroras arba STT direktorius, - jog ir darbų Turniškėse užsakymas "Kortui" ne šiaip iš dangaus nukrito. Mat kaip tik 2004 metais vykstant prezidento rinkimams, Č.Daugėla buvo bendravardžio kandidato Česlovo Juršėno patikėtinis.
Ir dar. Šiandien daug kam mažų mažiausia keista, kodėl Vyriausybė, pažeisdama įstatymus, leido lengvatinėmis sąlygomis, už juokingai menką kainą privatizuoti alkoholio gamyklą "Alita", kodėl kaip niekas kitas milijoninėmis valstybės injekcijomis gaivinama seniai turėjusi bankrutuoti Alytaus medvilnės gamykla, kaip atsitiko, jog nykštukinės Alytaus statybos firmos laimėjo milijoninės vertės valstybinius užsakymus? Piktos atminties turėtojai primena: A.M.Brazauskas "statė" ne vien "Mažeikių naftą". Alytus turėtų būti jam ne mažiau dėkingas, kad sovietiniais metais iš vargano miestelio virto stambiu pramonės centru, dzūkams suteikęs pinigo ne vien duonai. Turniškių kvadratinio metro ploto milžiniški kainų skirtumai sėja įtarimus, ar "Kortas" už pelningus užsakymus kartais neatsiskaito butais ir kotedžais?
Turtą patikėjo iešmininkams?
Kartą į STT akiratį jau patekęs Vyriausybės kancleris Antanas Zenonas Kaminskas šiandien purtosi atsakomybės už jam pavaldų R.Račkio padalinį ir kartoja, jog statybos bei prekybos nekilnojamuoju turtu Turniškėse vyko teisėtai, kaip ir reikalauja akcinių bendrovių įstatymai. Kita vertus, teigiama, jog pati valstybė nedisponavo savo turtu, o patikėjimo teisę buvo perdavusi komunalinių paslaugų bendrovei.
Tačiau bėda ne ta, kad valdininkai šiandien dar bando išsukti uodegas, o kad nepripažįstama, jog valstybei priklausantis turtas buvo atiduotas saujelei akcinės bendrovės, faktiškai tapusios "uabu", narių, kurie savo ruožtu galėjo priimti vienašališkus sprendimus. Komunalinių paslaugų bendrovės valdybą, kur turėjo būti priimami atsakingi sprendimai, sudaro jos direktorius V.Račkys, bendrovės juristas Gediminas Tregubskis, energetikas Algirdas Petras Bubulis, vyriausioji finansininkė Nijolė Radušienė. Žodžiu, vieni bendrovės etatiniai darbuotojai, kurie patys save kontroliavo.
Vyriausybei, valdančiai beveik 99 procentus bendrovės akcijų, valdyboje atstovauja vienintelis žmogus - Vyriausybės kanceliarijos ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Daugaravičius. A.Daugaravičius "Ekstrai" neigė, jog valdyba, bankui užstatydama bendrovės valdomą turtą, elgėsi neteisėtai ir vienašališkai. Jo teigimu, įsiklausyta į stebėtojų tarybos nuomonę. O ją sudarė trys Vyriausybės kanceliarijos klerkai: ūkio skyriaus vedėjas Jonas Šniaukšta, vyriausioji finansininkė Zita Riškuvienė bei patarėjas juristas Dainius Petravičius.
"Gal 2003 metais premjeras Brazauskas įpareigojo kanceliariją spręsti bendrovės skolų problemas, kiek vėliau vėl buvo sudaryta speciali grupė. Matyt, ji ir nutarė, kaip reikia daryti su bendrove ir jos disponuojamu turtu", - valdybos narys A.Daugaravičius šventai įsitikinęs, jog sprendimai buvo priimami kolegialiai ir juos ekonomiškai pasvėrus. Tačiau kas buvo idėjos generatorius, sako nežinąs: komisijų siūlymams stebėtojų taryba pritarė. Ar apie įkeičiamą turtą žinojo pagrindinis Vyriausybės "ūkininkas" - kancleris A.Z.Kaminskas, o galbūt ir premjeras A.M.Brazauskas, A.Daugaravičius sakė nežinantis.
Jei A.Daugaravičius sako tiesą, lemiamus sprendimus, kaip elgtis su valstybės turtu, priėmė politikai. O atsakyti reikės iešmininkams?
Prezidentūra ir bendrovė - bendra pinigų plovykla?
Prezidento patarėjas E.Bagdonas viešai tvirtino, kad apie parduodamus kotedžus Turniškėse jis sužinojęs iš interneto. "Ekstros" disponuojami dokumentai leidžia įtarti, kad buvęs prezidento patarėjas gudrauja. Mat Prezidentūros kanceliarija su Vyriausybės kanceliarija (tiksliau, su V.Račkio vadovaujama bendrove) vykdė faktiškai bendrą ūkinę veiklą. E.Bagdonas to negalėjo nežinoti. Ir informaciją apie V.Račkio ūkinę veiklą jis gaudavo ne iš interneto, o tiesiogiai.
Prezidentūra, atstovaujama tuomečio kanclerio Andriaus Meškausko, ir V.Račkio vadovaujama bendrovė 2003 metų birželį sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį iki 2008 metų. Joje numatytos sąlygos ir įkainiai, kaip mokėti už išėjusio iš valstybės tarnybos prezidento V.Adamkaus apgyvendinimą Turniškių g. 25. Anksčiau prezidentas gyveno 28-ajame name. Tačiau V.Adamkui pakeitus gyvenamąją vieta, už tuščias patalpas Prezidentūra komunalinių paslaugų bendrovei tebemokėjo. Beje, Prezidentūra mokėjo ir už tuščio pastato Turniškių g. 25 eksploatavimą, kol į jį dar nebuvo įsikėlęs V.Adamkus.
Ar su tokia keista sutartimi nebuvo susipažinusios Prezidentūros vyriausioji buhalterė Irena Bigelienė ir juristė Judita Kaminskienė? Jei taip, ar galėjo pritarti, kad A.Meškausko vadovaujama kanceliarija moka ir už nebent vaiduokliais apgyvendintą namą?
Dar didesnį lėšų švaistymą parodo bendrovės išmokėti atlyginimai: 2003 metų gruodį už trijų minėtųjų namų (kurių vienas buvo tuščias) priežiūrą septyniolikai darbuotojų paklota net 30 tūkstančių Lt.
Remdamasi savais šaltiniais "Ekstra" linkusi iškelti versiją, jog dalis "prezidentinius" namus prižiūrėjusių darbininkų formaliai buvo įforminti kaip dirbantys keliais etatais, tačiau viso atlyginimo negaudavo. O tuščio namo priežiūra bei atlygis už darbą tebuvo gudri maskuotė pasisavinant valstybės skirtas lėšas. Jų per mėnesį galėdavo susidaryti keliasdešimt tūkstančių litų, mat veik per metus už tuščiai stovintį namą Turniškių g. 28 buvo sumokėta per 140 tūkst. Lt nuomos mokesčio ir eksploatacinių išlaidų.
Prielaidas dėl galimo pinigų plovimo stiprina ir faktas, jog veik iš 100 komunalinių paslaugų bendrovėje dirbančių darbuotojų net 45 etatai buvo skirti trims "prezidentiniams" namams aptarnauti. Tai jau maža atskira bendrovė.
Ar šioje valstybės mulkinimo formulėje kartais neslypi ir paslaptis, kodėl prezidento patarėjai taip pigiai įsigijo kotedžus Turniškėse?