Mokesčių srityje liberalai siūlo neįvedinėti naujų mokesčių, jeigu to nereikalauja ES, panaikinti pelno mokestį, fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą sumažinti iki 24 proc., fizinių asmenų pajamų mokesčiu neapmokestinti pajamų iki 320 litų, panaikinti individualių įmonių pajamų apmokestinimą 15 proc. socialinio draudimo mokesčiu, sudaryti sąlygas žmonėms 1 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio skirti laisvai pasirinktoms nevyriausybinėms organizacijoms remti.
"Tuo mes ir skiriamės nuo kairiųjų. Kairiųjų įsitikinimu, mokesčius reikia didinti, kad turėtum daugiau pinigų, mūsų įsitikinimu mokesčius reikia mažinti, kad atsigautų ekonomika ir per apyvartą būtų gautos didesnės pajamos į biudžetą", - teigė E.Gentvilas.
E.Gentvilas pažymėjo, jog priešingai nei socialdemokratai, liberalai pasisako už tai, kad būtų mažinama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, kuri perskirstoma per biudžetą.
Ekonominėje politikoje liberalai savo programoje teigia siekiantys "išlaisvinti žmones nuo nereikalingų suvaržymų".
"Valstybės funkcijos ir nuosavybė turi būti minimalios bei likti tik tose srityse, kuriose tai yra visuotinai priimta", - teigiama joje.
"Liberalai siekia įtvirtinti darbdavių ir darbuotojų atstovų partnerystę, kuri leidžia pasiekti susitarimus be valdžios įsikišimo", - teigė E.Gentvilas.
Liberalai pasisako už privatizavimą, parduodant valstybinių įmonių akcijas per vertybinių popierių biržą.
"Tai būtų ir skaidriau, ir skatintų valstybės kapitalo rinkos aktyvumą", - teigė E.Gentvilas.
LLS lyderis pažymėjo, jog vienas iš svarbiausių liberalų prioritetų išlieka pensijų sistemos reforma. Liberalų nuomone, vykdydama savo finansinius įsipareigojimus, Vyriausybė pirmiausia turi skirti lėšų pensijų reformai, vėliau - kompensacijoms už nekilnojamąjį turtą bei rublinių indėlių atkūrimo programai. "Liberalai aiškiai pasisako už tai, kad Lietuva išliktų atominės energetikos ir elektrą eksportuojančia šalimis", - teigė E.Gentvilas.
Tačiau liberalai neprieštarauja, jog Europos Sąjungos reikalavimu Ignalinos atominėje elektrinėje būtų uždaryti nesaugiais laikomi sovietų gamybos reaktoriai.
Gynybos srityje liberalai siūlo nuosekliai pereiti nuo šauktinių prie profesionalios kariuomenės, skirti gynybai ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekti, kad Lietuva jau šiais metais būtų pakviesta tapti NATO nare.
LLS lyderis taip pat pranešė, jog liberalų alternatyvios Vyriausybės programos pagrindu bus siekiama parengti bendrą opozicijos programą.
"Liberalai atliko lyginamąją dešiniųjų šalies politinių partijų programų analizę ir pradeda dešiniųjų partijų diskusiją dėl bendrų programinių vertybių, o galiausiai - ir dėl bendros opozicinės programos. Šešėlinis liberalų ministrų kabinetas turi tapti visos opozicijos šešėliniu kabinetu bei rimta alternatyva šiandieninei kairiajai daugumai", - teigė E.Gentvilas.
"Mes nežinome, kada išaus diena "X", kai teks realizuoti mūsų programą, bet reikia būti pasiruošusiems", - sakė LLS šešėlinės Vyriausybės vadovas.
E.Gentvilas praėjusiais metais kelis mėnesius ėjo ūkio ministro ir laikinojo premjero pareigas.
Seimo posėdžiui pirmininkavęs Česlovas Juršėnas pristatė alternatyvios liberalų Vyriausybės ministrus.
Šešėlinės Vyriausybės aplinkos ministru paskirtas bendrovės "Biocentras" valdybos pirmininkas, projektų vadovas Kęstutis Vilutis, sveikatos apsaugos - Vilniaus šv. Jokūbo ligoninės direktorė Jūratė Noreikienė, švietimo ir mokslo - Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas, žemės ūkio - buvęs žemės ūkio viceministras, šiuo metu Vilniaus banke dirbantis Mindaugas Kuklierius.
Septyniais šešėlinės LLS Vyriausybės nariais tapo Seimo nariai.
Finansų ministro "šešėliu" paskirtas Raimundas Palaitis, krašto apsaugos - Algirdas Gricius, socialinės apsaugos ir darbo - Artūras Melianas, susisiekimo - Rimvydas Vaštakas, ūkio - Pranas Vilkas, užsienio reikalų - Alvydas Medalinskas, vidaus reikalų - Klemensas Rimšelis.
Kultūros bei teisingumo ministrais tapo ekspremjero Rolando Pakso Vyriausybėje dirbę nepartiniai ministrai - Gintautas Kėvišas bei Gintautas Bartkus.
Šešėlinę Vyriausybę ir jos programą LLS taryba patvirtino vasario 27 d.
Liberalų nuomone, alternatyvios Vyriausybės programos parengimas padės konstruktyviau oponuoti dabartinei socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko Vyriausybei.
Liberalai po praėjusių Seimo rinkimų su Naująja sąjunga (NS, socialliberalais) suformavo pusmetį gyvavusią Vyriausybę, kuri žlugo dėl koalicijos partnerių nesutarimų.
Šiuo metu Liberalų frakcija Seime vienija 23 narius.
Alternatyvios Vyriausybės programos pristatymo klausėsi vos apie trečdalį visų parlamentarų. Seime yra 141 narys.