Antrą algą taupo
Klaipėdos koncertų salės „Aukuro“ choro vadovas Alfonsas Vildžiūnas sakė, kad jis ir draugė - muzikos mokyklos mokytoja Žydrė nesumuoja šeimos išlaidų.
Tačiau jau porą metų jie gyvena taip, kad nereikia skaičiuoti centų, ar užteks iki algos.
Choro vadovo dviejų asmenų šeima per metus gauna 40 tūkst. litų pajamų.
A.Vildžiūnas dirba ne tik Klaipėdoje, bet ir antraeilėse pareigose - Plungės kultūros centro kamerinio choro vadovu. Plungėje uždirbtus 600 litų per mėnesį jis stengiasi sutaupyti, o pirmaeilėse pareigose gautą atlyginimą - 1175 per mėnesį - tenka išleisti.
Keliauti brangu
Per 10 tūkstančių litų choro vadovui kasmet kainuoja kelionės.
Tris tūkstančius litų per metus A.Vildžiūnui tenka išleisti kelionei su „Aukuro“ choru į užsienį. Apie 7,5 tūkst. litų skiria per metus automobilio išlaikymui.
„Dažnai važiuoju į Plungę, Vilnių. Dyzelinui išleidžiu apie 5,5 tūkst. litų, nes per metus nuriedu iki 30 tūkst. kilometrų. Kasmet apie 500 litų tenka mašinos remontui. Tepalams - 270 litų“, - skaičiavo Alfonsas. Automobilį jis apsidraudė ir kasko, ir privalomuoju draudimu. Tai kainavo per 1,2 tūkst. litų.
Tūkstančiai - už kalbas
„Daug išleidžiu telefonams, nes dažnai skambinu darbo reikalais,“ - sakė A.Vildžiūnas. Per metus už pokalbius trimis telefonais Alfonsas ir Žydrė sumoka apie 2,5 tūkst. litų.
Alfonsas, pirkdamas spaudą, išleidžia apie 150 litų per metus. Daug laikraščių skaito interneto puslapiuose. Už internetą per metus sumoka apie 250 litų.
Už dviejų kambarių su mažuoju holu buto komunalines paslaugas šildymo sezono metu šeima sumoka po 300 litų per mėnesį, o kitu metu - nuo 160 iki 170 litų. Per metus komunalinės paslaugos šeimai kainuoja apie 2,8 tūkst. litų.
Kiekvieną mėnesį Alfonsas padeda dukros šeimai išmokėti kreditą už trijų kambarių butą Vilniuje. Tai jam kainuoja 3,6 tūkst. litų per metus.
Vaistams A.Vildžiūnas kasmet išleidžia apie 300 litų. Jis nežino, kiek šeima išleidžia rūbams, maistui.
Alfonsas - aistringas žvejys - žiemą net dukart per savaitę važiuoja žuvauti. Šis pomėgis jam per metus kainuoja apie porą tūkstančių litų.
Lėšų neinvestuoja
Sutaupytas lėšas A.Vildžiūnas dažniausiai išleidžia buitinei technikai pirkti.
Choro vadovas sutaupytų pinigų neinvestuoja. „Investuoti būtų protinga, bet nežinau kur. Dar nesidomėjau, kiek kainuoja finansų konsultanto paslaugos“, - teigė Alfonsas.
Bendrovės „SG finansai“ maklerio padėjėja Žana Toleikienė sakė, kad konsultacijos yra nemokamos, jei nereikia surinkti dokumentų apie vieną ar kitą įmonę. Anot jos, jei konsultacijoms tenka papildomai pasiruošti, tada valanda pokalbio kainuoja 50 litų.
Išlaidų skelbti nereikia
A.Vildžiūnas pretenduoja tapti valdininku. Mėgins dalyvauti konkurse į miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo pareigas.
„Klaipėda“ paprašė jo pakomentuoti STT iniciatyvą - priversti politikus, valdininkus deklaruoti išlaidas.
„Juk ir dabar politikai, valdininkai deklaruoja brangius daiktus, nekilnojamąjį turtą. Netgi siekiama, kad kauptume ir klijuotume pirkinių čekius. Negi žmonėms teks samdyti specialistus, kad sutvarkytų šeimos buhalteriją?“ - stebėjosi Alfonsas.
Išlaidų deklaravimui nepritarė ir savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorė Aldona Špučienė. Ji nemano, kad pradėję deklaruoti išlaidas valdininkai ir politikai nebeims kyšių. „Yra visokių būdų nuslėpti neteisėtai gautas pajamas. Daug svarbiau yra neleisti, kad dienos šviesą išvystų įstatymai, kurie sudaro sąlygas kyšininkauti“, - sakė direktorė.
Anot jos, reikės galybės valdininkų, kurie prižiūrėtų, ar teisingai deklaruotos išlaidos.
„Kas kontroliuos kiekvieną išleistą litą, negi mes turėsime rinkti maršrutinių taksi bilietus, kad įrodytume išlaidas?“ - stebėjosi direktorė.
Nebijo skolintis
Aldonos ir Algirdo Špučių šeima išlaidų apskaitos neturi.
„Turiu gerą atmintį skaičiams, nes kasdien tenka su jais dirbti“, - sakė direktorė. Taupyti, jos nuomone, šiais laikais yra beprasmiška. „Reikia investuoti laisvus pinigus“, - teigė A.Špučienė.
Anot jos, nereikia bijoti skolintis. Direktorė naudojasi banko kreditais, perka prekes išperkamosios nuomos būdu, todėl kiekvieną mėnesį turi bankams atiduoti pusę savo atlyginimo.
„Jau 16 metų statome namą. Nors jis dar nebaigtas, pradėjome name gyventi prieš penkerius metus“, - sakė direktorė. Anot jos, kasmet investuojamos į namo statybą lėšos atnešė naudos - nekilnojamasis turtas jau pabrango keletą kartų ir dar brangsta.
Ji neseniai baigė mokėti už išperkamosios nuomos būdu įsigytą automobilį.
Mėgsta pirkti
A.Špučienė laiko save labai išlaidžia moterimi.
„Mane labai lengvai įtikina pirkti prekybos agentai. Esu ne kartą įsigijusi nereikalingų daiktų“, - sakė direktorė.
Jos šeimos pajamos - 76 tūkst. litų per metus. Vyras dirba bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ Informatikos skyriaus viršininku. A.Špučienė uždirba 40 tūkst. litų per metus, o jos vyras - 36 tūkst. litų per metus.
Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorė neįsivaizduoja, kaip išgyvena žmonės, gaudami per mėnesį 400 litų.
Špučiai kartu planuoja stambesnes išlaidas. Savo penkiolikmečio sūnaus nuomone dėl stambių pirkinių tėvai nesidomi. „Mums gyvenimą pareguliuoti mėgsta vyriausias sūnus, kuris jau turi savo šeimą“, - šypsojosi A.Špučienė.
Sutaupo dirbdami
Savivaldybės finansus tvarkanti departamento direktorė pinigų, vertybinių popierių ir nekilnojamojo turto nekaupia.
A.Špučienė suskaičiavo, kad maistui tenka ketvirtadalis šeimos pajamų. „Tik savaitgaliais lieka laiko parduotuvėms, nuperku maisto savaitei už kelis šimtų litų“, - paaiškino direktorė.
„Sąskaitose pinigų nekaupiu, akcijų, sklypų neprisipirkau, ką uždirbu - išleidžiu“, - prisipažino A.Špučienė.