Ministrų kabinetas pasigedo tokio skundo modelio koncepcijos, tam reikalingų valstybės biudžeto išlaidų pagrindimo. Kaip teigiama Vyriausybės išvadoje, pagal parengtą projektą į KT, nepaisant to, ar skundžiamas teisės aktas pažeidžia besikreipiančių asmenų teises, galėtų kreiptis bet koks galimas teisės subjektas: visi Lietuvos piliečiai, užsieniečiai, asmenys be pilietybės, privatūs juridiniai asmenys, viešieji juridiniai ar tokio statuso neturintys asmenys.
Be to, Vyriausybė siūlo leisti gyventojams kreiptis į KT ne tik dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų, kurie galimai pažeidžia jų teises, bet ir dėl prezidento bei Vyriausybės priimtų dokumentų.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas anksčiau išreiškė nerimą, jog tiksliai neapibrėžus, kokie asmenys galėtų kreiptis į KT, šia teise gali būti pradėta piktnaudžiauti.
Savo išvadoje Europos teisės departamentas iniciatyvą įtvirtinti asmens teisę kreiptis į KT taip pat įvertino teigiamai. „Mūsų nuomone, tokios asmens teisės įtvirtinimas užtikrintų aukštesnį žmogaus teisių apsaugos lygį, sumažėtų Europos žmogaus teisių teismo konstatuojamų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų. Kartu pažymėtina, kad projektu teikiamo siūlymo priėmimas reikštų rimtą konstitucinės priežiūros Lietuvoje reformą“, - teigiama išvadoje.
Tačiau šio departamento teisininkai pasiūlė reformą pradėti iš karto priimant ne tik Konstitucijos, bet ir kai kurių kitų teisės aktų pataisas. Be to, esą reikėtų tiksliai apibrėžti, kas būtų laikoma asmens teisės pažeidimu. Kaip teigiama išvadoje, teisė asmeniui kreiptis į KT turėtų būti suteikta tik tais atvejais, kai jis gina savo pažeistas teises, o ne atlieka vadinamąją abstrakčią kontrolę, nesant asmeninio intereso. Europos teisės departamentas taip pat pasiūlė sukonkretinti, kam norima suteikti teisę kreiptis į KT, kad to negalėtų padaryti „bet kuris pasaulio asmuo dėl bet kurio Lietuvos Respublikos teisės akto“. Kadangi po reformos gerokai padidėtų KT darbo krūvis, siūloma pakeisti jo struktūrą, skundo nagrinėjimo procesą, padidinti KT finansavimą, gal net teisėjų skaičių.
Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo siūloma teisę kreiptis į KT dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų suteikti ir asmeniui, pernai gruodį įregistravo opozicinės Liberalų demokratų frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė, atstovaujanti Seimo narių grupei. Šiuo metu tokią teisę turi tik prezidentas, Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Seimas po pateikimo yra pritaręs šiam projektui.
Konstitucijos pataisa priimama dėl jos balsuojant du kartus su ne mažiau kaip 3 mėnesių pertrauka, jai pritarus ne mažiau kaip 94 parlamentarams iš 141.
Politikai ir teisininkai teigiamai vertina galimybę suteikti piliečiams daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių galiojančią teisę piliečiams kreiptis į KT.
"Mums labiau rūpi ne įtikinėti, kad šitas institutas yra reikalingas, mes visi - KT teisėjai ir kiti šios diskusijos dalyviai - suprantame, kad žingsnis jau žengtas, ir dabar klausimas ne tai, ar reikia įvesti individualų kreipimąsi į KT, o kokia forma tai reikia padaryti, kokios turėtų būti procedūros, ir, pagaliau, kada tai galima padaryti ir kiek tai kainuos", - neseniai Seime surengtoje diskusijoje sakė KT pirmininkas Egidijus Kūris.
Anot Seimo pirmininko Artūro Paulausko, būtina griežtai reglamentuoti, kokiais atvejais piliečiai galėtų kreiptis į KT, kad šis nebūtų užverstas nepagrįstai skundais.
Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kurių piliečiai neturi galimybės kreiptis į konstitucinius teismus ar joms prilygintoms institucijoms. ES dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimų tokioms institucijoms gali skųstis Austrijos, Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Vengrijos, Ispanijos, Slovakijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos piliečiai.
Europos teisės departamento duomenimis, šiose valstybėse 80-90 proc. visų kreipimųsi į konstitucinius teismus sudaro individualūs skundai, iš kurių apie 90 proc. yra atmetami kaip nepriimtini, kitaip tariant, pagrįsti ne teisiniais motyvais ir neatitinkantys kai kurių kitų reikalavimų.