Pirmadienio rytą Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo įteiktas skundas, kuriuo prašoma panaikinti du sausio 25 dienos sostinės tarybos sprendimus - įtraukti į posėdžio darbotvarkę klausimą dėl mero atleidimo iš užimamų pareigų ir neatleisti jos iš užimamų mero pareigų.

„Norime parodyti, kad taryboje dirbama neteisėtais, sukčiavimo metodais, - DELFI sakė vienas iš skundo iniciatorių, buvęs liberalcentristas, dabar jokiai frakcijai nepriklausantis Vidmantas Martikonis. – Mūsų netenkina ne balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatas, o pats balsavimas, kuris, mūsų manymu, buvo neteisėtas.“

Anot tarybos nario, opozicija siekia balsavimą dėl nepasitikėjimo A.Zuoku surengti iš naujo ir ne slapta, kaip buvo sausio 25 dieną. Per viešą balsavimą esą būtų išvengta tokių incidentų kaip su Naujosios sąjungos frakcijos nariais, kurie iš pradžių teigė nepasitikį meru, tačiau galiausiai dalyvavo balsavime, kurį kiti interpeliacijos iniciatoriai boikotavo.

Pagal Vilniaus miesto tarybos darbo reglamentą, slaptai balsuojama renkant merą ir vicemerus bei dėl nepasitikėjimo miesto vadovu. Tačiau Vietos savivaldos įstatymas numato tik slaptą minėtų pareigūnų rinkimą. „Peršasi išvada, kad jau kuriant reglamentą buvo apskaičiuota, jog ateityje tai gali būti reikalinga“, - teigė V.Martikonis.

Jis tikino esąs tikras, kad balsavimas bus pripažintas neteisėtu, tačiau nesiėmė svarstyti, kaip galėtų baigtis pakartotinai surengta interpeliacija.

Skundą teismui įteikė penkių opozicinių Vilniaus miesto tarybos frakcijų nariai, atstovaujami advokatų kontoros "Baublys ir partneriai". Jos vadovo advokato Gedimino Baublio teigimu, skundžiami sprendimai buvo priimti nesant tam teisinio pagrindo.

„Turėdami tam tikrą teisę tik jūs sprendžiate, pasinaudoti ja ar ne. Jei tai nusprendžia kažkas kitas, iš jūsų atimama teisę apsispręsti. Teisė inicijuoti interpeliaciją merui priklauso tarybos nariams, kuriuos išrinko Vilniaus gyventojai, o ne kažkam kitam – merui ar savivaldybės tarnautojams. Tai yra opozicijos teisė į demokratiją“, - DELFI teigė teisininkas.

Todėl pareiškimu taip pat buvo apskųsti A.Zuoko ir kai kurių Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų veiksmai, susiję su sausio 25 dienos tarybos posėdžio organizavimu.

DELFI primena, jog sausio pabaigoje A.Zuoko šalininkai taryboje surengė balsavimą dėl nepasitikėjimo meru. Kadangi balsavimas buvo surengtas savaite anksčiau nei planavo interpeliaciją inicijavę mero oponentai, jie balsavimą boikotavo.

Nepaisant to, A.Zuokui pavyko mobilizuoti savo šalininkus ir, balsavime dalyvavus daugiau nei pusei tarybos narių, jis buvo pripažintas galiojančiu. Oponentų mėginimas nuversti merą iš posto baigėsi jo pergale - už nepasitikėjimą A.Zuoku slapta balsavo tik vienas tarybos narys, prieš – 24.

Pagal galiojančią tvarką naują interpeliaciją merui bus galima inicijuoti tik po metų, taigi A.Zuokas galės likti šiame poste iki kitų savivaldos rinkimų. Tačiau opozicija viliasi, kad teismas sprendimą priims per artimiausias savaites, todėl po jai palankaus sprendimo žadama surengti naują interpeliaciją A.Zuokui.