Neringos savivaldybei priklausančių Parodų namų menotyrininkė Kristina Danilevičienė "Lietuvos rytui" teigė buvusi priversta prisiimti atsakomybę dėl šios parodos.
Jai atrodė nepriimtina, kad parodoje netradicinės orientacijos žmonių šeimos pateikiamos kaip visuomenės norma.
Jos tikinimu, Lietuva yra konservatyvus kraštas. Tai, į ką Vilniuje ir Kaune žiūrima tolerantiškai, Neringoje gali sukelti šoką.
Be to, parodų salės yra stikline galerija sujungtos su Juodkrantės mokykla, tad pagrindiniai parodų lankytojai - mokiniai ir mokytojai.
Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko "Lietuvos rytui" pareiškė, kad dėl šio įvykio kreipsis į lygių galimybių kontrolierę. Mat pagal Lygių galimybių įstatymą savivaldybės privalo užtikrinti ir seksualinių mažumų lygias teises bei galimybes.
Jis atkreipė dėmesį, kad Neringos savivaldybė, gavusi nemažai pinigų iš Europos Sąjungos, neįsileido darbų, kurie irgi sukurti už Europos Sąjungos pinigus.
Šį nuotraukų ciklą užsakė Lietuvos gėjų lyga, vykdydama ES finansuojamą projektą.
Dailės akademijos Fotografijos ir videomeno katedros dešimtmečiui skirta paroda buvo sudaryta iš trijų studentų diplominių darbų.
Juodkrantės parodų organizatorius papiktino tik Ugniaus Gelgudos 11 fotografijų ciklas "Gyvenimas kartu". Jis vaizduoja ir tradicines, ir netradicines šeimas.
Katedros vedėjo Alvydo Lukio nuomone, U.Gelgudos darbai neturėjo šokiruoti neringiškių.
Juodkrantėje yra dailės bei etikos mokytojų, kurie galėjo paroda pasinaudoti kaip proga švietimui apie toleranciją.
Parodos organizatorė, šios katedros dėstytoja Jurga Remeikytė "Lietuvos rytui" pasakojo, kad dar parodos atidarymo išvakarėse Parodų namų menotyrininkė K.Danilevičienė ją pasikvietė pasikalbėti.
Menotyrininkė paprašė nukabinti du U.Gelgudos darbus, vaizduojančius apsikabinusius vyrus, ir nuimti užrašus, kuriais nuotraukų herojai samprotauja apie šeimą.
Su šiais reikalavimais J.Remeikytė buvo linkusi sutikti.
Tačiau kitą dieną K.Danilevičienė pareikalavo, jog per parodos atidarymą visai nebūtų pristatytas nuotraukų ciklas apie netradicines šeimas, o U.Gelgudai nebūtų suteikta žodžio.
Tuomet menininkai nusprendė, kad protingos cenzūros riba peržengta ir su tuo negalima taikstytis. Juos papiktino, kad juodkrantiškius trikdė ne apsikabinusių vyrų atvaizdai, o pati parodos tema.
Nenoras matyti gyvenimo reiškinių jiems priminė sovietinius laikus. Šie U.Gelgudos darbai eksponuoti Vilniuje, Klaipėdoje ir nesulaukė neigiamos reakcijos.