Teismas bylą perdavė generaliniam prokurorui, konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas byloje buvo surašytas netinkamai, nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, viena kaltinamojo akto dalis prieštarauja kitai. Šis pažeidimas trukdo nagrinėti bylą, o jo patys teisėjai ištaisyti negali.
Tuo tarpu Generalinė prokuratūra mano, kad apeliacinės instancijos teismas pats galėtų ištaisyti visus trūkumus ir klaidas, perkvalifikuoti kaltinimą ir bylą perduoti prokurorui nėra pagrindo. Prokurorų manymu, teismas pats iš esmės galėjo spręsti dėl V.Petkevičiaus kaltumo ar nekaltumo.
Pernai spalio 10 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas išteisino rašytoją V.Petkevičių, konstatavęs, esą jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių.
Teisėjai teigė priėmę V.Petkevičiui palankų nuosprendį, kadangi rašytojui buvo pareikštas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už asmens šmeižimą per spaudinį. Pasak teisėjų, šis straipsnis numato atsakomybę tik už gyvo asmens apšmeižimą spaudinyje. V.Landsbergis-Žemkalnis jau miręs 12 metų.
Teismo vertinimu, mirusiojo žmogaus garbę gina Baudžiamojo kodekso 313 straipsnis - jo 2-ojoje dalyje sakoma, kad tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, tas padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiasis darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjai taip pat pažymėjo, kad jie patys negalėjo perkvalifikuoti ir pakeisti kaltinimų. V.Petkevičiaus baudžiamąją bylą tyrė ir įtarimą jam pareiškė Generalinė prokuratūra.
Vėliau Generalinė prokuratūra apskundė rašytojui paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinį skundą parašė ir V.Landsbergis. Vilniaus apygardos teismui skundėsi ir V.Petkevičius, manydamas, kad turi būti nurodytas kitoks išteisinimo pagrindas.
V.Landsbergis-Žemkalnis knygoje "Durnių laivas" pavadintas "Hitlerio draugu", "naujai iškeptu patriarchu", taip pat sietas su KGB ir neva bendradarbiavęs su šia sovietinio saugumo struktūra.
Prokuratūra tada iškėlė bylą ir ją ištyrusi 2004-ųjų gegužę perdavė teismui. Generalinė prokuratūra prašė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismą pripažinti V.Petkevičių kaltu ir skirti rašytojui 80 MGL (10 tūkst. litų) baudą.
Be to, mirusiojo V.Landsbergio-Žemkalnio sūnus, europarlamentaras V.Landsbergis paprašė priteisti iš rašytojo 10 tūkst. litų moralinės žalos atlyginimo. V.Landsbergis sakė, kad šiuos pinigus panaudotų tėvo atsiminimų knygos platinimui ir kad jaunoji karta sužinotų, kad jo tėvas iš tikrųjų buvo kilnus žmogus.
V.Petkevičius savo kaltės dėl šmeižto nepripažino, teigė, kad tikslo pažeminti mirusįjį neturėjo, savo knygą jis vadino "politinių šaržų ir veidų galerija".
Nukentėjusysis V.Landsbergis yra sakęs teismui, kad savo knyga "Durnių laivas" V.Petkevičius norėjo keršyti dėl nepavykusios savo politinės karjeros. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba už šią knygą V.Petkevičių yra griežtai pasmerkusi.
Pasirodžius "Durnių laivui", ne tik mirusio architekto artimieji, bet ir grupė dešiniosios opozicijos parlamentarų prašė Generalinės prokuratūros ištirti V.Petkevičiaus knygoje paskelbtus teiginius, kurie, jų vertinimu, neatitinka tikrovės.
Parlamentarai taip pat prašė Sausio 13-osios įvykius išsamiai tyrusią Generalinę prokuratūrą, esant pagrindui, patraukti knygos autorių baudžiamojon atsakomybėn. Jie mano, kad kai kurie knygos autoriaus teiginiai žeidžia Sausio 13-osios kovotojų už laisvę garbę ir orumą.
Knygoje išdėstytais faktais pasipiktino ir kiti Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai.
Žymus architektas, Nepriklausomybės kovų savanoris V.Landsbergis-Žemkalnis (1893-1993 m.) Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, vėliau emigravo į Australiją. 1959 metais V.Landsbergis-Žemkalnis grįžo į Lietuvą.