Visos gyventojų pretenzijos buvo perduotos „Lietuvos draudimo“ atstovams. Šie, išnagrinėję telšiškių pateiktus duomenis ir nustatę, kad pretenzijos pagrįstos, informuoja „Litesko“. Nekilus abejonių dėl nurodytų nuostolių, bendrovė iš karto perveda kompensacijas savo klientams. Kad žalos kompensavimas neužtruktų, „Litesko“ nuostolius kol kas dengia savo lėšomis, o vėliau šiuos pinigus atgaus iš „Lietuvos draudimo“.
Anot „Lietuvos draudimo” atstovo ryšiams su visuomene Valdo Lopetos, beveik trečdalį patirtų nuostolių – apie 300 tūkst. litų – telšiškiams turėtų būti pervesta jau šią savaitę. Pinigus turėtų gauti daugiau kaip 300 miesto gyventojų.
„Baigdami aktyvų žalų reguliavimo procesą, dabar visą dėmesį skirsime efektyviam nuostolių atlyginimui. Planuojame per artimiausias savaites išmokėti draudimo kompensacijas didžiajai daliai besikreipusių telšiškių”, - pirmadienį išplatintame pranešime cituojamas „Lietuvos draudimo” Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.
Pasak jo, Telšių gyventojų patirtos žalos vertinamos gana įvairiai ir siekia nuo 10 iki 5 tūkst. ir daugiau litų.
Žiniasklaidos teigimu, maždaug 1 tūkst. telšiškių pasinaudojo teise prašyti neturtinės žalos atlyginimo. Vieni jų nuostolius įvertino konkrečia pinigų suma, kiti nurodė tik aplinkybes, kurios privertė patirti suvaržymų ar atsisakyti savo veiklos planų.
Baigus darbą Žalų registravimo centrui Telšiuose, gyventojai ir toliau galės teikti anketas su aprašytais nuostoliais. Nuo šiol jas galima palikti centro patalpose įkurtoje urnoje ir paštu, taip pat gyventojai gali gauti konsultacijas nemokamu pagalbos telefonu.
Sausio 20 dieną dėl šilumos tinklų avarijos be šildymo buvo likę du trečdaliai Telšių. Dėl to kelias dienas nešildomuose butuose šaltį kentė daugiau nei 12 tūkst. gyventojų.
Avarijos metu nukentėjusiems žmonėms taip pat nereikės mokėti už sausį tiektą šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, namų vidaus sistemų priežiūros paslaugas. Tai „Litesko“ kainuos apie 2 mln. litų.
Speciali Vyriausybės sudaryta komisija, tyrusi avarijos Telšiuose priežastis, nustatė, jog avariją lėmė nepakankamai griežta tinklų priežiūra ir pernelyg aukšta temperatūra tinkluose.
Tuo tarpu komisija, sudaryta iš „Litesko“ specialistų ir įvairių institucijų atstovų, paskelbė, kad avarija įvyko dėl žemesnės nei įprasta oro temperatūros ir techninių sutrikimų, kurių šio miesto šilumos ūkį prižiūrinti bendrovė esą negalėjusi numatyti.