Politologas ir VRK siūlė nekeisti įstatymo
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pasiekusiame minėtų partijų skunde teigiama, kad galiojanti tvarka, kai dotacijas iš biudžeto gauna tik didesnės ir įtakingesnės politinės jėgos, yra antikonstitucinė, „laužanti pamatines demokratijos normas“, dirbtinai žlugdanti politines organizacijas ir diskriminuojanti dėl įsitikinimų.
2004 metais pakeistas Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas numato, kad valstybės dotacijos skirstomos atsižvelgus į vadinamuosius rinkimų koeficientus. Pinigai proporcingai pagal gautų balsų skaičių paskirstomi 3 proc. barjerą pastaruosiuose Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimuose peržengusioms partijoms.
Anot Socialdemokratų sąjungos ir centristų, tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, kurioje teigiama, kad "politinių partijų ir politinių organizacijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą". Skundo autorių teigimu, galiojanti tvarka užkerta galimybę rinkėjams balsuoti už partijas „pagal savo įsitikinimus, o ne pagal piniginės storį“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata, į kurį tarnyba kreipėsi konsultacijos, pareiškė nuomonę, kad galiojanti finansavimo tvarka yra optimali Lietuvos sąlygomis. Jis pasiūlė dėl mūsų šalyje egzistuojančios partinės sistemos nestabilumo ir fragmentacijos (šiuo metu mūsų šalyje registruotos 36 politinės partijos) įstatymo nekeisti.
Anot politologo, Austrija, Danija, Švedija bei Vokietija finansuoja ir mažiau rinkėjų balsų gavusias partijas, tačiau jos turi stabilias partines sistemas ir kitokias biudžetinio finansavimo galimybes.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, rinkimuose Lietuvoje naudojamas absoliutus partijų lygiateisiškumo principas - visoms partijoms suteikiama lygi teisė naudotis nemokamu radijo ir televizijos laiku, spausdinami rinkimų plakatai vienodu tiražu, rinkimų programos didžiausiuose šalies dienraščiuose, visa informacija skelbiama internete.
Komisijos pirmininkas pabrėžė, kad pasirinktas partijų finansavimo modelis nepažeidžia politinių jėgų lygiateisiškumo. Tačiau jis pripažino, kad lygiateisiškumo principo nepažeistų ir toks modelis, kai mažai rinkėjų balsų gavusi partija sulaukia fiksuotos minimalios valstybės paramos, jei ji turi tam tikrą narių skaičių, surenka tam tikrą nario mokesčio sumą, kelia kandidatus, deklaruoja visas išlaidas ir pajamas.
VRK turimais duomenimis, daugumoje Europos Sąjungos valstybių taikomi partijų finansavimo apribojimai, atsižvelgiant į iškeltų kandidatų, gautų balsų ir laimėtų mandatų skaičių. Kai kuriose valstybėse lėšos skiriamos tik rinkimų kampanijai finansuoti, kitur – ir partijos administravimui.
Dotacijos pasieks 9 partijas
Tyrimo metu buvo išnagrinėti apklausos, kurią prieš 2004 metų Seimo rinkimus Atviros Lietuvos fondo užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, rezultatai. Jie rodo, kad rinkėjų apsisprendimą balsuoti už vieną ar kitą politinę jėgą labiausiai lemia lyderis ir jo savybės bei kiti kandidatai. Tik po to rikiuojasi partijos politinės nuostatos, rinkimų programa ir bendra nuomonė apie partiją.
Kaip pažymėta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadoje, įstatymo nuostata, nustatanti vienodą visoms partijoms reikalavimą dotacijoms gauti, yra neutrali visų politinių jėgų atžvilgiu.
Dienraščio „Lietuvos žinios“ užsakymu bendrovės RAIT pernai gruodį atlikta apklausa rodo, kad kai kurios Seime atstovaujamos ir valstybės dotacijas gavusios politinės jėgos – Liberalų demokratų partija bei Liberalų ir centro sąjunga – šiuo metu nesurinktų reikiamų 5 proc. rinkėjų balsų ir nepatektų į Seimą.
„Iš turimos informacijos negalima būtų daryti išvados, kad asmuo balsuos tik už tą partiją, kuri neabejotinai turi sukaupusi didesnę pinigų sumą ar kuri jau turi savo atstovus Seime, taip pat negalima būtų daryti išvados, kad asmuo nebalsuos už tam tikrą partiją vien todėl, kad iš anksto žino, jog ji nesurinks reikalingo balsų skaičiaus ir negaus valstybės skiriamo finansavimo“, - pažymėjo A.Burneikienė.
Jos teigimu, taip pat negalima daryti išvados, kad „negausios, Seime neatstovaujamos partijos pasmerktos žlugti, nes šių partijų programoms bei nuostatoms pritariantys rinkėjai niekada nebalsuos ir atsisakys savo įsitikinimų, politinių pažiūrų tik todėl, kad šios partijos negaus reikalingo valstybės finansavimo ir negalės tinkamai organizuoti rinkiminės kampanijos bei atstovauti rinkėjams Seime“.
Tačiau A.Burneikienė galiojančiose teisės normose įžvelgė netiesioginę diskriminaciją. Mat įgyvendinant partijų finansavimo tvarką gali atsirasti tam tikrų apribojimų arba privilegijų kai kuriems asmenims (šiuo atveju – turintiems tam tikrus politinius įsitikinimus).
„(...) galima būtų daryti pakankamai pagrindo turinčią išvadą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai gali nukentėti dėl savo politinių įsitikinimų, nes už jų pasirinktą partiją balsuos mažai rinkėjų ir ši partija negaus valstybės skiriamo finansavimo ir tikėtina, kad nelaimės vietų Seime“, - teigiama išvadoje.
Todėl A.Burneikienė pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų bei Žmogaus teisių komitetams, Finansų ir Teisingumo ministerijoms apsvarstyti įstatymo nuostatą dėl partijų finansavimo iš biudžeto ir įvertinti galimybę ją pakeisti, kad visos registruotos politinės partijos gautų atitinkamą valstybės finansavimą.
Šių metų biudžete politinėms partijoms numatyta skirti iki šiol didžiausią sumą - 10 mln. litų. Numatyta, kad dotacijas, kaip ir pernai, gaus devynios partijos – aštuonios Seime atstovaujamos politinės jėgos ir viena neparlamentinė partija - Lietuvos krikščionys demokratai, per praėjusius savivaldos rinkimus įveikę 3 proc. barjerą.
Seimo sudaryta darbo grupė, rengianti rinkimų įstatymų pataisas, svarsto galimybę palikti vienintelį politinių partijų finansavimo šaltinį - valstybės biudžetą.