Europos Komisija nepritaria jokiems bandymams keisti jau suderintus planus, apie kuriuos informuotos visos Europos Sąjungos narės.

Tokią žinią gavo Finansų ministerija, paskirta nacionalinės pagalbos koordinatore. Ministrei Daliai Grybauskaitei adresuotą laišką pasirašė EK Plėtros direktorato vadovas Eneko Landaburu.

Finansų ministerijos teigimu, tai - pirmas kartas, kai įtakingas Europos Komisijos pareigūnas pareiškia tokią griežtą ir kategorišką poziciją.

Praradimas - 12 milijonų

E.Landaburu pabrėžė, kad jau pradėtų įgyvendinti planų keitimas sukeltų pavojų dėl numatyto šio posto finansavimo.

Biurokratinės ES kalbos niuansų žinovai neabejoja, kad pasirinkus Vaidotus Europos Komisija sieks susigrąžinti 2,3 milijono eurų (7,9 mln. litų), kurie pagal PHARE programą buvo skirti Kenos postui modernizuoti.

Taip pat bus prarasta ir daugiau nei 1,3 milijono eurų (4,5 mln. litų) Europos Sąjungos finansinė parama, numatyta augalų ir gyvūnų pasienio veterinarijos kontrolės punktų statybai.

Rūpinasi būsima ES siena

Europos Komisijos nuomone, nustatyto plano laikymasis yra esminis dalykas. Bet koks delsimas sumenkintų galimybę garantuoti būsimos išorinės Europos Sąjungos sienos kontrolę.

Didžiausią nuostabą Briuselio pareigūnams kelia tai, kad naujos idėjos atsirado po ketverius metus trukusių diskusijų ir priėmus sprendimus.

1998 metais ES ekspertai atliko analizę ir rekomendavo įsteigti devynis kompleksinio į šalį gabenamų krovinių patikrinimo punktus, nurodydami tam tinkamas vietas.

ES direktyvos reikalauja, kad pasienio kontrolės postai būtų įrengti pasienio zonoje, o jeigu esama geografinių kliūčių - pirmoje traukinių stotyje už sienos.

Įvyko staigus praregėjimas

Praėjusių metų spalį Vyriausybė patvirtino pasienio kontrolės punktų plėtros strategiją, parengtą pagal ES ekspertų rekomendacijas. Vienas iš devynių tarptautinių patikros postų numatytas Kenoje.

Praėjus vos mėnesiui, Susisiekimo ministerijos ir "Lietuvos geležinkelių" iniciatyva buvo pradėta priimtų sprendimų revizija.

"Anksčiau mūsų specialistų nuomonės niekas neklausė", - "Lietuvos rytui" sakė "Lietuvos geležinkelių" vadovas Jonas Biržiškis.

Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis pranešė, jog naujasis planas leistų sutaupyti apie 100 milijonų litų. Kitas argumentas - Lietuva išsaugotų krovinių srautą, kuris dabar keliauja į Vaidotus per Stasylų stotį. Tai yra maždaug 70 milijonų litų metinių "Lietuvos geležinkelių" pajamų.

Lygina dviratį ir raketą?

Tačiau Susisiekimo ministerijos argumentai neįtikino naujojo plano oponentų, kurie mano, jog lyginami nepalyginami dalykai.

"Tai tas pat, kaip lyginti dviratį ir raketą", - tvirtino vienas vyriausybinės Pasienio kontrolės punktų plėtros komisijos narys.

Kenoje jau pradėtas kurti modernus ateities pasienio kontrolės punktas, o Vaidotuose būtų bandoma atnaujinti tai, kas atgyveno.

Be to, Vaidotų plėtros finansiniai vertinimai pasibaigia veterinarijos punktams reikalingomis lėšomis.

Manoma, kad įskaičiavus senos Vaidotų stoties, prastų bėgių pertvarkymo bei kitų objektų kainas ir atmetus Kenoje numatytų statyti tiesiogiai su naujomis funkcijomis nesusijusių objektų kainą, pinigų abiem atvejais reikėtų maždaug tiek pat.

Ne visus įtikino ir argumentas dėl krovinių srautų.

Gabenant juos per Keną, o ne Stasylas, šiek tiek pailgėtų kelias. Tačiau gabenimo kaina daugiausia priklauso nuo "Lietuvos geležinkelių" tarifų - bendrovė pati gali išspręsti šią problemą ir išsaugoti savo pajamas.

Pirmo įspėjimo neišgirdo

Dėl visų šių aplinkybių jau anksčiau Europos Komisijos atstovai naująjį planą įvertino kaip Kenai skirtų lėšų švaistymą ir rimtą finansinį nusižengimą naudojant ES mokesčių mokėtojų lėšas.

Buvo įspėta, jog dėl to Lietuva net gali būti išbraukta iš pirmame ES plėtros etape dalyvaujančių kandidačių.

Taip pat buvo pranešta, kad Komisija pasirengusi dar Ispanijos pirmininkavimo metu blokuoti derybas su Lietuva dviejuose - Teisingumo ir vidaus reikalų bei Žemės ūkio - skyriuose.

Vaidotų plėtros gynėjai šių įspėjimų neišsigando. Jų neįtikino ir tai, kad Vaidotai yra per daug arti sostinės ir todėl nėra tinkama vieta tarptautiniam krovinių pasienio tikrinimo postui steigti.

Galvosūkį spręs Vyriausybė

Susisiekimo viceministras Arijus Ramonas "Lietuvos rytui" teigė, jog jam nėra žinoma Europos Komisijos nuomonė: "Kai gausime dokumentą, svarstysime, ką daryti. Sprendimą turės priimti Vyriausybės strateginio planavimo komitetas".

"Lietuvos geležinkelių" bendrovės vadovas J.Biržiškis kalbėjo, jog "Lietuvos geležinkeliai" gali pateikti tik inžinerinius, finansinius argumentus, tačiau darys taip, kaip nuspręs politikai: "Jeigu bus pasirinkta Kena, vykdysime darbus toliau, bet savo pinigų neinvestuosime".