Sąjungai buvo pritaikytos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas disponuoti prieš daugiau nei 15 metų Vilniaus savivaldybės tarybos suteiktais pastatais brangiausio sostinės rajono – Senamiesčio – Savičiaus ir Augustijonų gatvėse.
Generalinė prokuratūra ieškiniu teismo prašo pripažinti negaliojančiais Vilniaus savivaldybės tarybos dokumentus, kuriais pastatų kompleksas Senamiestyje 1991 metais buvo perduotas Lietuvos katalikų mokytojų sąjungai. Taip pat, pastatų registracijos Registrų centro Vilniaus filiale pažymėjimus.
Valstybei prašoma perduoti dabar milijonais litų nekilnojamojo turto ekspertų vertinamą bažnyčią ir pastatus, esančius Savičiaus gatvėje, statinius Augustijonų ir Bokšto gatvėse.
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėsiantis šį ieškinį, apie jį pranešė atsakovams, o šie per dvidešimt dienų turi pateikti savo atsiliepimus, vėliau priešieškinius.
Lietuvių katalikų mokytojų sąjungą atstovaujanti advokatė Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė DELFI sakė, kad pranešimą iš teismo gavo tik šį pirmadienį, todėl dar turi laiko tinkamai išdėstyti motyvus ir atsakyti į tokį Generalinės prokuratūros ieškinį.
Artimiausiu metu advokatė ketina apskųsti teismo pritaikytas laikinas apsaugos priemones, ypač sąskaitos areštą. Dėl jo labiausiai išgyvena ir Seimo nario A.Kubiliaus žmonos motina, buvusi ilgametė Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos pirmininkė ir jos įkūrėja, nuo praėjusių metų tik valdybos narė E.Žaidienė. „Kai areštuota sąskaita, mes nebegalime vykdyti jokių projektų, todėl visa organizacijos veikla gali žlugti“, - DELFI sakė E.Žaidienė.
Spaudoje buvo skelbta, kad šios moters vadovauta organizacija neva siekė pasipelnyti pardavinėdama savivaldybės tarybos sprendimu 1991 metais jai skirtus pastatus, kurių plotas siekė iki 6 tūkst. kvadratinių metrų. Pastatų kompleksą sudarė 18 amžiuje pastatytas Augustijonų vienuolynas, bažnyčia, gyvenamasis namas, administracinis pastatas. Dalyje pastatų Katalikų mokytojų sąjunga planavo įkurti gimnaziją.
„Aš ne vieną kartą esu tai komentavęs ir sakęs, kad niekaip nedalyvavau to reikalo svarstyme. Sprendimus perduoti pastatus 1991 metais priėmė Vilniaus savivaldybės taryba. Taip pat, ne kartą esu ir uošvienei sakęs, kad sąjunga gali būti nepajėgi realizuoti tokio projekto“, - sakė Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius, kai sužinojo apie milijoninį Generalinės prokuratūros ieškinį jo uošvienės vadovautai organizacijai.
A.Kubiliaus nuomone, žiniasklaidoje pasirodę pranešimai neva buvo jų oponentų bandymas atsikirsti, kai konservatoriai pradėjo kelti premjero Algirdo Brazausko šeimos verslo ištyrimo klausimą.
Minėti pranešimai sukėlė nemažą susierzinimą ir pačios Tėvynės sąjungos viduje. Per vieną iš partijos politikos komiteto posėdį buvo svarstoma, kad „pirmininko A.Kubiliaus uošvienės savanaudiškumo niekaip nepavyks atmesti juokeliais apie uošvių ir žentų santykius“.
Komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir Tėvynės sąjungos įkūrėjas Vytautas Landsbergis, buvo akcentuota, kad Tėvynės sąjungai reikia stiprinti viešuosius ryšius, nes paviršutiniškas atsakas į tokius pranešimus, kuriuose kuriamas „pusę Senamiesčio“ valdančių konservatorių įvaizdis ir minimi „uošvių vienuolynai“, partijai gali būti pražūtingas.
„Buvo metamas šešėlis ne tiek man, kiek visai partijai. O įrodinėti, kad nesi kupranugaris tikrai nelengva“, - sakė A.Kubilius.
Todėl patys konservatoriai ir priėmė sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Jurgis Razma DELFI sakė, kad „nebuvo kito kelio“. „Kiek būtų nepatogumų dėl partijos pirmininko pozicijos, mes deklaruojame sąžiningą politika, kuri yra saugesnė. Todėl mes turėjome būti principingi ir nežiūrėti, kokių gali atsirasti nepatogumų“, - sakė J.Razma.
Praėjusių metų lapkritį jam paprašius prokurorų įvertinti, ar Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu perduoti Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai pastatų kompleksą Vilniaus Senamiestyje nebuvo pažeistas viešasis interesas, A.Kubiliaus uošvienės vadovautai organizacijai, šis prašymas grįžo bumerangu. Prokuratūra areštavo sąjungos sąskaitą banke, apribojo teises disponuoti pastatais ir paprašė teismo juos perduoti valstybei.
DELFI žiniomis, prokuratūroje surinktais duomenimis Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga 1991 metų balandį raštu kreipėsi į Vilniaus miesto tarybą, prašydama perduoti jų žinion buvusio Augustijonų vienuolyno pastatus tikslu juose įkurti gimnaziją-licėjų. Tą patį mėnesį sąjunga kreipėsi ir į Vilniaus Arkivyskupijos kuriją, kurios prašė pritarti, kad buvęs Augustijonų vienuolyno pastatas po restauracijos būtų perduotas naudoti planuojamai įkurti prestižinei mokyklai.
Prokurorai, atlikę tyrimą nustatė, kad Vilniaus taryba, priimdama sprendimus dėl pastatų perdavimo visuomeninei organizacijai Lietuvių katalikų mokytojų sąjungai, neteisėtai ir nepagrįstai pasirėmė Katalikų bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktu, ir tokiu būdu neteisėtai ir neatlygintinai perdavė sąjungai valstybės turtą. O jį Registrų centras 1994 ir 1998 metais įregistravo E.Žaidienės vadovautos sąjungos teisėmis.
Be to, tuo metu savivaldybė sąjungai perdavė vienuolynus ir kulto pastatus, kuriuos pagal tada galiojusius įstatymus galima buvo perduoti tik religinėms bendruomenėms ar centrams.
Vėliau kai kurie iš perduotų pastatų buvo įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl norint pradėti jų rekonstrukciją, buvo būtina gauti specialius leidimus.
Kaip penktadienį DELFI sakė E.Žaidienė pardavinėti šitaip perduotus pastatus nebuvo draudžiama, todėl jos vadovaujama sąjunga tai ir darė. Kai kurias pastatų dalis Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga nuomojo įvairioms įstaigoms, daugiausia kūrybinėms dirbtuvėms. Iš nuomos gauti pinigai buvo skiriami pastatų priežiūrai, saugojimui ir remontui.
Anot E.Žaidienės, idėjos kurti buvusiame Augustijonų vienuolyne licėjų-gimnaziją jau yra atisakyta, nes mokyklų rinka Vilniuje yra prisotinta. Todėl šiuo metu svarstoma galimybė pastatuose įrengti katalikiškos pakraipos darželį. Tačiau ši idėja dabar priklauso nuo Vilniaus apygardos teisme esančios bylos baigties.