Šią informaciją parlamentarams J.Banevičius perdavė likus vos kelioms dienoms iki komisijos darbo pabaigos. „Norėjau tos temos visai neliesti. Bet dabar atsistoja Gediminas Kirkilas (vienas iš socialdemokratų lyderių, krašto apsaugos ministras – DELFI), A.Brazauskas ir tvirtina, kad G.Petrikas jų nerėmė. Reikia turėti bent minimalios pagarbos žmonėms“, - kodėl taip ilgai delsė, DELFI aiškino žurnalistas.
Pasak J.Banevičiaus, prieš 1992 metų Seimo rinkimus pas jį atvyko Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys, žinomas rašytojas Vytautas Petkevičius ir paprašė atspausdinti LDDP kandidatų į parlamentarus bukletus bei kitą agitacinę medžiagą. Žurnalistas tuo metu vadovavo "Vasario koncernui" ir leido laikraštį „Opozicija“.
Tartis dėl rinkimų bukletų paruošimo, maketavimo, spausdinimo ir atsiskaitymo už darbą esą kelis kartus buvo atvykęs G.Kirkilas, būsimasis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir dar vienas partijos atstovas.
„Ne kartą asmeniškai man skambino ir pats A.Brazauskas. Už darbą mums ilgokai nemokėjo, todėl įspėjau, kad bukletus atiduosiu tik gavęs pinigus. Galiausiai pasakė, kad ateis kažkoks vyrukas ir sumokės. Tas žmogus buvo G.Petrikas, atėjęs su kažkokia moteriške“, - pasakojo J.Banevičius.
Septynioms dešimtims LDDP kandidatų į Seimą buvo paprašyta atspausdinti po 5 tūkst. bukletų, o partijos lyderiui - 10 tūkst. G.Petrikas esą sumokėjo dalį sumos – 30 tūkst. JAV dolerių. Ar jis sumokėjo pinigus, leidėjo esą teiravosi pats A.Brazauskas.
Likusius pinigus Vokietijos markėmis neva sumokėjo L.Linkevičius. Pasak J.Banevičiaus, šios markės buvo nustojusios galioti ir bankas jas atsisakė priimti.
„Dar papildomai į "Vasario koncerno" sąskaitą buvo pervesti pinigai, sumos tiksliai neprisimenu, manau, kad tai buvo iš EBSW priklausančių organizacijų, nes apie tokių pinigų pervedimą teiravosi ir G. Petrikas“, - pareiškime teigė žurnalistas.
Jo tikinimu, apie EBSW sumokėtus pinigus žinojo ir G.Kirkilas, ir A.Brazauskas: „G.Petrikas man sakė, kad pinigus prašė man perduoti A.Brazauskas, ir pasakė, kad kitus pinigus atiduos vėliau. Jei aš juo netikiu, kaip garantą priminė A.Brazauską ir liepė pasiskambinti A.Brazauskui, su kuriuo jis dėl apmokėjimo yra susiderinęs.“
J.Banevičius DELFI tikino turįs dokumentus, kurie galėtų patvirtinti šią informaciją. Jis taip pat nurodė komisijai turįs detalių apie A.Brazausko, buvusio jo patarėjo Vladimiro Beriozovo, Lietuvos banko valdybos pirmininko Kazimiero Ratkevičiaus, G.Kirkilo žento „bendradarbiavimą ir ryšį su EBSW“ bei pasisiūlė pateikti jas žodžiu.
Krašto apsaugos ministras G.Kirkilas DELFI tvirtino, kad minėtų jo pokalbių su J.Banevičiumi ir apsilankymų jo vadovaujamoje bendrovėje nebuvo: „Nei mes ką nors užsakinėjome, nei bendravome su J.Banevičiumi, bent jau ne centrinis partijos rinkimų štabas. Gal kauniečiai kažką tokio ir darė. Aš su juo nesu pažįstamas ir bendravęs. Tokių ryšių su G.Petriku irgi nebuvo.“
Tačiau G.Kirkilas teigė neketinantis siekti, kad J.Banevičius paneigtų šią, pasak jo, neteisingą informaciją. „Pasitaiko tokių fantazierių. Jis kartą už šmeižtą jau atsėdėjęs, gal jau užtenka.“
Premjeras, socialdemokratų lyderis A.Brazauskas tvirtina, kad 1992 metais koncerno EBSW dar nebuvo, jis atsirado 1994 metais. "Tokių veikėjų (kalba apie J.Banevičių) yra šimtai ir jei aš dar atsakinėčiau į kiekvieno veikėjo kliedesius, tai aš nežinau, ką aš turėčiau daryti iš viso", - sakė A.Brazauskas.
Kaip trečiadienį Lietuvos radijui teigė EBSW veiklą tiriančios komisijos pirmininkas socialdemokratas Algis Rimas, komisijos dar nepasiekė šis pareiškimas.
Tačiau komisijos nariai su teksto turiniu jau yra susipažinę. Tiesa, kol kas neaišku, ar pareiškime atskleisti faktai bus tiriami. „Minimi faktai ir pavardės yra jo (J.Banevičiaus – DELFI) asmeninė atsakomybė. Tačiau jei būtų dokumentai ir kiti įrodymai, būtų galima tirti“, - DELFI sakė komisijos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Starkevičius.
Anot jo, darbą baigianti komisija šiomis dienomis pajuto suaktyvėjimą, nes nemažai žmonių pradėjo dalintis prisiminimais apie koncerną. Konservatoriai buvo pasiūlę gavus naujos informacijos pratęsti arba atnaujinti EBSW veiklos tyrimą, tačiau dauguma komisijos narių nusprendė liudininkų apklausų neberengti.
Išvakarėse Seimo komisija paskelbė negavusi duomenų, kad prieš dešimtmetį bankrutavęs EBSW koncernas finansavo LDDP rinkimų kampaniją. "Neturime įrodymų, kad EBSW arba susijusios įmonės rėmė arba nerėmė ne tik LDDP, bet ir kitų partijų. Jokių konkrečių įrodymų nėra", - sakė komisijos pirmininkas socialdemokratas Algis Rimas.
J.Banevičius, 2000 metais pats nesėkmingai bandęs patekti į Seimą, o 2002-aisiais – tapti prezidentu, yra pagarsėjęs įvairiais skandalais. Nepriklausomybės pradžioje ji leido bulvarinį laikraštį "Europa".
2004 metais J.Banevičius buvo apkaltintas pasikėsinimu pasisavinti SAPARD paramą ir dokumentų klastojimu. Leidėjas Raseinių rajone, Tverijoniškių kaime dukros vardu įregistravo ūkį, kuriame neva buvo planuojama įrengti avių fermą ir apgaulės būdu gauti daugiau kaip milijono litų Europos Sąjungos paramą.