Tvarkys kalną
Pasak Kryžių kalno priežiūros komiteto (KKPK), iš turizmo firmų surinktos lėšos būtų naudojamos kasdieniniam Kryžių kalno tvarkymui. KKPK administratorės Gitanos Šiaulienės teigimu, šiems darbams per metus reikėtų apie 23-30 tūkstančių litų. Vien tik dviejų biotualetų eksploatavimas per metus kainuoja 6 tūkstančius litų.
Nors Šiaulių mieste ir apylinkėse Kryžių kalnas yra turistų lankomiausias objektas, tikslių duomenų, kiek žmonių jį aplanko kasmet, nėra. Manoma, kad palankiausiu turizmui metu per dieną Kryžių kalną aplanko maždaug tūkstantis žmonių. Remiantis vienos dienos stebėjimo rezultatais, per dieną atvažiuoja nuo 10 iki 20 autobusų su turistais.
Kiek turėtų mokėti turizmo firmos už turistų grupės atvežimą, tikslių skaičiavimų taip pat dar nėra. Manoma, kad mokestis turėtų būti ne didesnis kaip 30 litų. Šiaulienė sako, kad nustatant mokestį negalima aklai remtis kitų Europos šalių patirtimi, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos žmonių galimybes susimokėti.
Užkirs kelią maldininkams
Šiauliuose veikiančios turizmo agentūros "Busturas" turizmo operatorius Alfonsas Zaleskis skeptiškai vertina KKPK sumanymą. Anot Zaleskio, jie į Kryžių kalną daugiausia veža vaikų grupes, todėl tokia rinkliava jiems būtų skausminga.
"Be to, Kryžių kalnas yra šventa vieta, rinkti pinigus tik už apsilankymą nelabai tinka", - sakė "Busturo" atstovas. Be to, jo teigimu, būtų sudėtinga atskirti, kurie į kalną kopiantys lankytojai yra paprasti turistai, o kurie - maldininkai.
Investicinis projektas
Svarstant turistinių firmų apmokestinimo klausimą, vieningos nuomonės nebuvo ir KKPK. Kai kurie komiteto nariai abejojo, ar dera įvesti mokestį už apsilankymą, nesukūrus Kryžių kalno infrastruktūros ir paslaugų turistams. Sprendžiant šiuos klausimus kartu rengiamas ir investicinis projektas.
Apskaičiuota, kad tualetams su valymo įrenginiais, automobilių stovėjimo aikštelėms ir kitai būtiniausiai Kryžių kalno infrastruktūrai sukurti reikėtų 1,8 milijono litų. Finansavimą projektui bus mėginama gauti iš Europos Sąjungos fondų. Norint įgyvendinti šį sumanymą, projekto rengėjams būtina turėti dalį savų lėšų, šiuo atveju - pusę milijono litų. Nei Kryžių kalno priežiūros komitetas, nei šios viešosios įstaigos steigėjai tiek lėšų skirti vieni nepajėgūs.
Dėl investicijų į Kryžių kalno infrastruktūrą buvo kreiptasi į Prezidentūrą, Vyriausybę, tačiau realios naudos kol kas iš to nebuvo. Kryžių kalnas nėra įtrauktas į valstybinę investicijų programą. Tik Kultūros ministerija šiais metais Kryžių kalnui tvarkyti yra skyrusi 20 tūkstančių litų.