Kol Lietuvos funkcionieriai ir politikai ginčijasi, kokią žinią apie Lietuvą paskleisti pasauliui, ir niekaip negali sutarti dėl vieningo šalies įvaizdžio formavimo, Kaune gimę ir augę menininkai jau ne vienerius metus daugelyje kontinentų garsina šalį ir kuria modernios, šiuolaikiškos valstybės įvaizdį. Tiesa, daugelis jų pripažįsta, kad šaliai mažai rūpi jų karjera ir sukauptas potencialas.
Kinas padeda atrasti šalį
Lietuvos kino kūrėjai pastaruoju metu vieną po kito šluoja prestižinių Europos festivalių prizus. Šiuo metu labiausiai Europos mastu vertinami režisieriai Šarūnas Bartas ir Arūnas Matelis jau įprato prie komplimentų ir įtakingiausių pasaulio kino žinovų liaupsių.
A.Matelis vien per praėjusius metus dalyvavo keliolikoje kino forumų ir iš daugelio festivalių grįždavo netuščiomis. Jo filmus rodo ne tik kitų šalių kino teatrai, bet ir televizijos kompanijos, o straipsniai apie režisierių jau seniai nebestebina Vakarų Europos šalių laikraščių skaitytojų.
Kaunietis kino kūrėjas ir dabar - ne Lietuvoje. Belgrado kino festivalyje dalyvaujantis režisierius Serbijoje ir Juodkalnijoje skleidžia žinią apie lietuvišką kiną ir mūsų šalį. “Buvusioje Jugoslavijoje mažai žinoma apie Lietuvą, juo labiau kiną. Daugelis domisi mūsų darbais, į susitikimus, konferencijas ateina daugybė žmonių”, - sakė A.Matelis.
Ne vienoje šalyje savo filmus pristatęs režisierius pripažįsta, kad kinas padeda išpopuliarinti ir pačią šalį. “Kartais vien pavadinimas užsieniečiams mažai ką sako, tačiau jei mes žinome Emirą Kusturicą, ko gero, jį siejame su Serbija ir Juodkalnija. Manau, kad tai būdinga ir lietuvių režisieriams”, - įsitikinęs A.Matelis.
Kino kūrėjo darbai tampa pavyzdžiu daugeliui dokumentinių juostų statytojų. Naujausią režisieriaus dokumentinį filmą “Prieš parskrendant į Žemę” lydi tarptautinis pripažinimas ir sėkmė: dar prieš filmo premjerą Lietuvoje, Leipcige jis buvo apdovanotas “Auksiniu balandžiu”, o Amsterdame - ir “Sidabriniu vilku”, dažnai vadinamu europietišku Oskaru.
Bendras A.Matelio kūrybinės grupės “Nominum” ir Vokietijos kino kompanijos “Tag/Traum”, didžiausio Vokietijos televizijos kanalo ZDF bei TV kanalo “Arte” filmas festivalio metu rodytas keturis kartus, ir visada salė būdavo pilnutėlė.
Svarbi kiekviena žinia
Šalia A.Matelio pavardės visuomet akcentuojama ir šalis, kurioje kuria menininkas. “Visi supranta, kad esame iš Baltijos valstybės. Ne kartą esu girdėjęs, kad daugelis prisipažino žinoję apie mūsų krepšininkus ir teatrą, dabar - ir apie kiną”, - pastebi A.Matelis.
Paklaustas, su kuriuo miestu save tapatina pats režisierius - Vilniumi ar Kaunu, A.Matelis liko diplomatiškas: “Ko gero, žmogus save sieja ne su tam tikru rajonu, bet vietomis, prisiminimais. Pastaraisiais metais gyvenu Vilniuje, kita vertus, negaliu pamiršti nuostabių akimirkų, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Užsienyje Lietuva suvokiama kaip šalis, o ne kaip atskiri miestai”.
Vienas iš daugiausiai dirbančių ir ryškiausiai vaidybinio lietuviško kino veidą pasaulyje atskleidžiančių režisierių Šarūnas Bartas - retas svečias Lietuvoje, tačiau jis laukiamas daugelyje nekomercinio kino studijų.
Garsiausio pasaulyje vaidybinio kino režisieriaus lietuvio Šarūno Barto kūryba derinama su dokumentinio, antropologinio kino elementais, tačiau jo filmus labiau žino ir vertina užsienio žiūrovas nei mūsų šalies publika.
Už savo filmus Š.Bartas apdovanotas FIPRESCI, Ekumeninių žiuri prizais garbingiausiuose pasaulio festivaliuose, dažnai minimas užsienio spaudoje. Su kone visos Europos prodiuseriais dirbantis režisierius dabar save laiko labiau kosmopolitu nei kauniečiu, tačiau visada pabrėžia atstovaujantis lietuviškam kinui.
Šiuo metu režisierius ir jo kūrybinė grupė užsiėmusi žmonių, kurie galėtų vaidinti naujajame filme, atranka. Režisierius pripažįsta, kad jam rūpi Lietuvos įvaizdis pasaulyje, ir mano, kad geras kinas jį gali sukurti gerokai greičiau nei bet kuri kita meno sritis.
Tuo tarpu kitas pasaulyje šalį reprezentuojantis kino kūrėjas A.Matelis apgailestauja, kad valdininkams ir politikams nelabai rūpi, ką užsienyje nuveikia garsūs šalies menininkai. “Jiems svarbūs kiti dalykai, apie kuriuos rašoma kriminalų ir skandalų skiltyse. Lietuva apskritai mažai žinoma - praktiškai nieko nerašo spauda, todėl kiekvienas paminėjimas yra svarbus. Džiaugiuosi tik tuo, kad po susitikimo su šalies menininkais daugeliui lieka šilti ir geri įspūdžiai”, - pastebi režisierius.
Kultūra - didžiausias išteklius
Londonas, Paryžius, Berlynas, Frankfurtas prie Maino - šių miestų scenose dažniausiai pasirodo talentingas lietuvis, užkariavęs ne vienos Europos šalies sceną. Ir tik retai jo koncertus pertraukia viešnagė Lietuvoje - pas mamą Kaune. Vienu talentingiausių Europos tenorų laikomas Edgaras Montvidas mano, kad didžiausi Lietuvos ištekliai - kultūrinis potencialas. “Tik tuo mes galime nustebinti pasaulio publiką. Kai kalbama apie klasikinę muziką, dažnai užsimenama apie tai, kad ne vienas talentas kilęs iš Lietuvos”, - telefonu iš Londono sakė dainininkas.
Po kelių valandų jis jau stovėjo oro uoste ir rengėsi skristi į Vokietiją. “Nesvarbu, kur koncertuoju, visuomet pabrėžiu, kad esu iš Lietuvos. Mane net nustebino vieno Lietuvos festivalių rengėjų klausimas, kam aš atstovauju. Aišku, kad Lietuvai. Taip jau susiklostė, kad gyvenu Anglijoje, nors dabar daugiausiai koncertuoju Vokietijoje”, - sakė E.Montvidas.
Jo šlovės valanda atėjo tuomet, kai prieš ketverius metus į stažuotę Londono karališkojoje operoje “Covent Garden” išvykęs tenoras sulaukė savo galimybės ir su didžiuliu pasisekimu kaip solistas debiutavo “Traviatoje”. Kokie jo artimiausi planai? Jie siejami su daugeliu Europos valstybių. “Pirmadienį skrendu į Škotiją, po to - į Prancūziją, Marselio operą. Šie mėnesiai bus labai įtempti”, - sakė dainininkas.
Išvykęs tapo patriotu
Kaip ir daugelis Europos menininkų, E.Montvidas sako besijaučiąs europiečiu. “Manau, kad esu kosmopolitas. Nežinau, gerai tai ar blogai. Žinau, kad kosmopolitiškumas šiais laikais yra neišvengiamas, - įsitikinęs atlikėjas. - Niekados nekompleksavau dėl to, kad esu iš mažesnės šalies, nors iš tiesų reikėjo daugiau darbo. Kiekvienam žmogui svarbu išlaikyti savo šaknis”.
Tenoras dabar net sunkiai tegali pasakyti, kur jo tikrieji namai. “Londone - butas, bet tai nėra mano nuosavybė. Tiesiog man pasisekė, kad jame galiu apsistoti. O Prancūzijoje turiu savo namelį. Kai nedirbu, galiu būti tame mažame kaimelyje, kuriame tik septyni namai, tačiau puikiai jaučiuosi ir Lietuvoje”, - sakė atlikėjas.
Vienas labiausiai Lietuvos vardą pasaulyje garsinančių dainininkų retai sulaukia valdininkų ar diplomatų klausimų, kaip jie galėtų prisidėti prie to, kad garsinant šalį būtų galima dar labiau išnaudoti jo populiarumą. “Kartais tuo pasidomi vienas kitas aktyvus kultūros atašė. Manau, kad atsakingieji už valstybės įvaizdžio kūrimą turėtų pasistengti labiau. Jaučiu, kad gerokai daugiau žmonių žino Latviją”, - atvirai kalbėjo atlikėjas.
Pats E.Montvidas ne kartą savo iniciatyva stengėsi išpopuliarinti įdomias šalies vietas. “Reikia pripažinti, kad Lietuva daugelyje šalių, taip pat ir Didžiojoje Britanijoje, vis dar - balta dėmė. Ją nori nenori stengiesi užpildyti. Ne kartą nupirkau keletą vaizdo kasečių su filmu “Skrydis per Lietuvą” ir vežiau į Londoną. Jauti pareigą, kad žmonės sužinotų, kur yra Lietuva. Keistas dalykas, kad tik gyvendamas svetur tampi ypatingu savo šalies patriotu”, - atvirai kalbėjo daugelio Europos miestų sceną užkariavęs kaunietis.
Tikslas - daktarės laipsnis
Londone jau šešerius metus koncertuoja ir 28-erių metų kaunietė pianistė Indrė Petrauskaitė. Apie jos talentą kalba ne tik doktorantės dėstytojai Londono universitete, bet ir klasikinės muzikos žinovai. “Dabar turiu labai daug dirbti, susikoncentruoti tik į grojimą”, - sakė I.Petrauskaitė. Nuo ryto iki vėlyvo vakaro ji sėdi prie fortepijono, net sako sunkiai galinti rasti laiko atsakyti į kelis klausimus.
Jos koncertų ateina pasiklausyti ne tik Londono, bet ir kitų Didžiosios Britanijos miestų publika, tačiau pati atlikėja dar neapsisprendė, su kuria šalimi sies savo karjerą. Pianistės motina Lilė Petrauskienė sako, kad jos dukrai prireikė didelių pastangų, kad įsitvirtintų perpildytoje Londono meno rinkoje.
“Dabar ji galvoja apie mokslus, tai pagrindinis dukters tikslas”, - sakė pianistės mama. Šešerius metus Londone gyvenanti I.Petrauskaitė kritikų vadinama įstabaus talento savininke. “Visuomet galvoju apie Lietuvą, tačiau dabar turiu įgyvendinti užsibrėžtus tikslus”, - sakė garsioji kaunietė.
Mada domina net premjerus
Iš Kauno kilęs garsiausiu mūsų šalies dizaineriu laikomas Juozas Statkevičius vis dažniau matomas ne Vilniaus, o Paryžiaus gatvėse. Šiuo metu taip pat Prancūzijos sostinėje dirbantis kūrėjas pripažįsta, kad paprastam lietuviui iš Kauno nebuvo lengva sudominti išlepintą Prancūzijos mados pasaulį. Tam prireikė daug pastangų ir tikėjimo savo jėgomis.
“Mados pasaulyje tik po mano kolekcijos pristatymo atsirado Lietuvos vardas. Daug padaryta, tačiau dar daugiau reikia dirbti, kad Paryžius pripažintų, jog ir Europos užkampyje gali būti kuriamas menas”, - sakė dizaineris, rūbus kuriantis ne tik Lietuvos, bet ir Europos ponioms.
Mados pasaulis domina ne tik siauras interesų grupes, bet ir mases, todėl pats dizaineris ne kartą yra sakęs, kad jo darbai - puiki reklama ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.
Mados pasaulyje gerai žinoma ir kaunietė Asta Buziliauskaitė. Ji yra dalyvavusi ne viename užsienio šalių lyderių surengtame priėmime. Praėjusiais metais Europos dienai rengiamame žvaigždžių vakarėlyje Londone Tonis Bleiras panoro pamatyti ir “Ford Supermodels of the World 2001” laimėtoją iš Kauno.
“Kai atplėšiau voką ir perskaičiau kvietimą, man ant kaktos iššoko akys, - iki dabar negali atsitokėti Asta Buziliauskaitė. - Tai rodo, kad prisidedu prie šalies garsinimo. Visuomet pabrėždavau, kad esu iš Lietuvos”.
Viena žymiausių mūsų šalies modelių, prestižinio konkurso “Ford Supermodels of the World 2001” laimėtoja A.Buziliauskaitė sako, kad jos gimtasis miestas retai minimas mados pasaulyje. “Visuomet užsienyje tik gerai kalbėdavau apie savo šalį, tačiau vargu ar vien to užtenka”, - abejojo A.Buziliauskaitė.
Nėra bendros strategijos
Lietuvos instituto direktorė Karina Firkavičiūtė pripažįsta, kad populiarinant šalį, būtų galima efektyviau išnaudoti garsius lietuvius. Kita vertus, ji neneigia, kad dalis Europoje žinomų lietuvių įdomūs tik siauroms grupėms.
“Labai sunku įvertinti žmonių populiarumą ir žinomumą, tačiau tikrai turime ne vieną pasaulinio lygio menininką, - įsitikinusi Lietuvos instituto direktorė. - Gerokai sunkiau išskirti pasaulyje žinomą lietuvių verslininką ar mokslininką”.
Ji pastebi, kad ne tik žinomi, bet ir paprasti lietuviai užsienyje kuria šalies įvaizdį. “Tai - kompleksinis dalykas, kurį sudaro labai daug detalių”, - pastebėjo Lietuvos instituto direktorė. Be to, jos teigimu, kai kurie menininkai neakcentuoja savo lietuviškos kilmės.
Ką šalis galėtų padaryti, kad populiarios asmenybės susijungtų į tam tikrą visumą, kuri formuotų bendrą šalies vaizdą? “Vienas dalykas - talkinti menininkams, kitas - jų pačių iniciatyvos. Dažniausiai juos vienija bendra žinia apie Lietuvą - modernią valstybę, nors, tiesą sakant, iškristalizuoto vaizdo iki šiol neturime”, - pripažino K.Firkavičiūtė.