Slaptai grįžęs į Irako Kurdistaną veikė prieš Saddamo Husseino rėžimą. Iki Irako invazijos į Kuveitą ten dirbo teisininku, spėjo išvykti į Švediją. Į tėvynę sugrįžo po karo, vienas iš Irako žmogaus teisių draugijos įkūrėjų, dalyvavo rašant šalies konstituciją.
Prieš išvykdamas iš Vilniaus ambasadorius maloniai sutiko duoti interviu "Lietuvos žinioms".
- Beveik kasdieną televizorių ekrane įpratome matyti sprogimų aukas, paniškai besiblaškančias minias...
- Deja, tokį Iraką mato milijonai žiūrovų. Vakarų, netgi arabų televizijos rodo tik teroro aktus. Nutylima, kad tai atsitinka beveik vien tiktai Bagdade ir nedideliame centriniame regione, kad šalies šiaurėje ir pietuose teroristų išpuoliai reti arba jų išvis nėra buvę. Kad Irake sparčiai vyksta demokratiniai procesai.
- Tad šiandien ir norėtume kalbėti apie Iraką, kur teka Tigras ir Eufratas, kur klestėjo seniausios civilizacijos, kur stovi Babilono miestas. Jos teritorija mažesnė už Prancūzijos, bet didesnė už Italijos. Joje gyvena ... čia jau turime klausti Jūsų, nes įvairūs šaltiniai pateikia skaičius, kurie skiriasi milijonais.
- Maždaug dvidešimt penki milijonai žmonių.
- Kaip šiandien atrodo Irako ekonomika?
- Labiau įtikina skaičiai. Per dvejus pastaruosius metus augo bendras vidaus produktas, jis jau 50 procentų didesnis negu Saddamo Husseino epochos pabaigoje. 4,5 milijono irakiečių turi telefonus (prieš karą buvo milijonas abonentų).
2003-iaisiais mobiliuosius telefonus turėjo 5 proc. šeimų, dabar - 62 proc. Internetas tapo prieinamas šimtams tūkstančių. Itin svarbus laimėjimas, kad daugiau kaip pusė šalies gyventojų naudojasi švariu vandeniu.
- Irako ekonomika anksčiau rėmėsi nafta. Kieno rankose ji dabar?
- Visa naftos gavyba - irakiečių rankose. Kol kas apimtys ne tokios kaip prieš dešimtį metų. Perdirbimo pramonė sugriauta, todėl eksportuojame naftos žaliavą, o benziną įsivežame iš kaimyninių šalių, Irano ir Turkijos. 15 milijonų litrų kasdien, brangiai mokame, bet valstybė parduoda žmonėms už dešimtadalį kainos.
- Kokios didžiausios problemos, turinčios įtakos kasdieniam gyvenimui?
- Pirmiausia - nedarbas. Nuo jo kenčia trečdalis gyventojų. Antroje vietoje - investicijų stygius. Teroro aktai verčia susilaikyti užsieniečius. Kai būsime saugūs, greitai tapsime aukšto gyvenimo lygio šalimi.
Trečia didelė problema - elektra. Net Bagdade energija teikiama tik dalį paros. Toli atsiliekame nuo prieškarinio lygio. Vos pastatome naują elektrinę ją susprogdina teroristai.
Nepaisant didelių sunkumų 70 proc. irakiečių žvelgia į ateitį optimistiškai.
- Bagdado ir Oksfordo universitetų apklausos duomenimis šešiems iš dešimties irakiečių demokratija priimtinesnė už islamo valdymą. Du trečdaliai gyventojų palaiko dabartinę politinę sistemą. Kaip kuriasi demokratinė Irako valstybė?
- Kai atkūrėme buvusias ministerijas, prie jų prisidėjo trys naujos: Žmogaus teisių, Moterų reikalų ir Nevyriausybinių organizacijų. Tai rodo, kad mūsų valstybė - nebe karinė, o civilinė.
- Atleiskite, bet nesuprantu Žmogaus teisių ministerijos paskirties. Jūs pats, politinis emigrantas, vienas iš Irako žmogaus teisių draugijos įkūrėjų iš praktikos žinote, kad žmogaus teisių gynimas - tai oponavimas neteisėtiems valdžios veiksmams. Nuo ko turėtų ginti piliečius Žmogaus teisių ministerija?
- Labai daug žmonių nukentėjo nuo Saddamo režimo, milijonas guli masiniuose kapuose. Penkiolika mano artimųjų: tėvas, mama, brolis, pusbroliai, dėdė, kitas dėdė... Gavome tik dokumentus, kad visi jie pakarti, kur palaidoti - nežinome.
Dar milijoną irakiečių jis pražudė karuose su Iranu, su Kuveitu. Daug karo invalidų, politinių kalinių, socialiai nuskriaustų, kažkas turi išreikšti jų interesus, jais pasirūpinti. Žmogaus teisių ministerija rūpinasi žuvusiųjų artimaisiais, atpažinimu atkasant masinius kapus, perlaidojimu, paminklų statymu.
Antra šios ministerijos užduotis - mokyti kariškius ir policininkus gerbti žmonių teises. Jiems dėstomi specialūs kursai kaip elgtis ir su laisvu žmogumi, ir su kaliniu. Mes nepateisiname to, kas dėjosi Abu Graibe ir kituose kalėjimuose.
- 2005-aisiais įvyko dveji parlamento rinkimai ir referendumas dėl konstitucijos. Ar tiktų juos pavadinti valstybės susiformavimo metais?
- Ypatingą reikšmę turėjo parlamento rinkimai gruodžio 15-ąją. Juose gausiai dalyvavo visų tautybių, visų religijų irakiečiai. Žmonės įsitikino, kad Irakui nėra kito kelio be demokratijos, kad valdžia paimama tik taikiu būdu. 275 narių parlamente nei šiitai, nei kurdai, nei sunitai neturi daugumos, nekalbant apie mažesnes partijas, bet jau susitarta, kad pirmojoje permanentinėje vyriausybėje bus atstovaujamos visos partijos. Reikšminga ir tai, kad ketvirtadalis parlamento narių - moterys.
Tai ryžtingas žingsnis stabilumo link ir smūgis teroristams.
- Kas remia teroristus, jei visi tautiniai ir religiniai sluoksniai ieško sutarimo?
- Didžiausios jų grupės atėjo per kaimyninių valstybių sienas. Joms vadovauja al Qaidos emisarai. Senojo režimo atstovai visaip talkina teroristams ir patys jais tampa. Noriu pabrėžti, kad kovojame prieš tarptautinį terorizmą ne tiktai dėl Irako valstybės, bet ir dėl pasaulio, nes teroristai iš įvairių šalių. Ir mūsų demokratinis procesas - įkvepiantis pavyzdys kitoms tautoms. Bet mes pabrėžtinai nesikišame į kitų reikalus.
- Politinio pasmerkimo teroristams nepakaks, jie pripažįsta tik ginkluotą jėgą. Dažnai sužinome apie amerikiečių kovinius veiksmus, jų nuostolius. Koalicinėse pajėgose dalyvauja ir lietuvių padalinys, dėl jų nerimauja artimieji. Kokioje stadijoje Irako ginkluotųjų pajėgų formavimasis?
- Pasitikėjimas naujaja Irako armija nuo 38 proc. 2003 metų spalį išaugo iki 67 proc. 2005 metų lapkritį. Užsienio šaltiniai pripažįsta, kad 30 tūkstančių Irako saugumo pajėgų karių yra pasiekę pirmo arba antro parengties lygio. Antro lygio daliniai galėtų vykdyti daugelį operacijų be koalicinių pajėgų paramos.
Mes neketiname kurti didelės armijos kaip Saddamo Husseino laikais, valstybės sienoms saugoti užteks 250 tūkstančių. Su kaimynais pasirašysime geras sutartis - suvereniteto gerbimo ir nesikišimo į vidaus reikalus, tarptautinių susitarimų ir tarptautinės teisės laikymosi.
- Diplomatinių santykių atkūrimas su Lietuva - dar vienas demokratinio Irako pripažinimas. Kaip šalis atsikrato buvusios izoliacijos?
- Irako pasiuntinybės veikia daugiau kaip penkiose dešimtyse šalių. Dalyvaujame daugelyje tarptautinių organizacijų, sugrįžome į Jungtines Tautas.
Vilniuje pasirašėme istorinį dokumentą dėl diplomatinių santykių atkūrimo. Jis atveria galimybę bendradarbiauti ne tiktai karinėje, bet ir ekonomikos, politikos, kultūros sferose. Naudodamasis proga noriu perduoti mūsų valstybės vadovų padėką lietuvių tautai.
Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"