Tyrimo ataskaitoje pavojingiausia atomine elektrine Europoje pripažįstama Armėnijos "Armėnija", kuri įvertinta 13 pavojingumo balų. Po jos ataskaitoje sudarytoje lentelėje rikiuojasi 7 Rusijoje ir Kazachstane veikiančios RBMK, FBR ir WWER tipo reaktorius turinčios jėgainės.
Vidurio ir Pietryčių Europoje Ignalinos AE nėra pati nesaugiausia - jos pavojingumas tyrime įvertintas 11 balų - dviem mažiau už antrąją vietą visoje Europoje pagal nesaugumą užimančią Kozlodujaus atominę elektrinę Bulgarijoje.
Lentelėje tik vienu tašku saugesnės už Ignalinos AE yra Kalder Holo, Čapelkroso ir Bradvelo jėgainės Didžiojoje Britanijoje bei Slovakijos Bohunicės AE. Kitų Vidurio Europos atominių elektrinių pavojingumas AEI tyrime įvertintas mažiau balų: Slovėnijos Krsko atominė elektrinė gavo 7, Čekijos Dukovany - 6, Vengrijos Pakso - 6, Slovakijos Mochovcės - 6, Čekijos Temelino - 5 balus.
Saugiausiomis Austrijos ekspertai laiko Prancūzijos Sivo, Šuzo-B ir Didžiosios Britanijos Saizvelo jėgaines, kurių pavojingumas įvertintas trimis balais.
Kaip teigiama tyrime, jėgainės pavojingumą ekspertai vertino pagal reaktorių tipą, jų amžių, jėgainių saugos sistemas, fizines savybes, techninę priežiūrą, ir finansinį aprūpinimą. Vienas iš vertinimo kriterijų taip pat buvo atominės elektrinės geografinė vieta, žemės drebėjimų pavojus.
AEI tyrime 1983 metų pabaigoje pradėjusios dirbti Ignalinos AE amžius įvertintas "vidutiniu". Instituto duomenimis, net 64 Europoje veikiančios jėgainės yra senesnės už Ignalinos AE. Pasak ekspertų, seniausios Europoje yra 45 metų amžiaus Didžiosios Britanijos Kalder Holo ir 42 metų amžiaus Čapelkroso atominės elektrinės.
Austrijos ekspertų duomenimis, iš Vidurio Europoje veikiančių jėgainių, už Ignalinos AE yra senesnės Vengrijos Pakso, Slovėnijos Krsko, Slovakijos Bohunicės ir Bulgarijos Kozlodujaus atominės elektrinės, kurių amžius siekia 19-27 metus.
Kaip teigiama tyrime, Ignalinos AE yra jauniausia ir saugiausia iš RBMK tipo reaktorius turinčių jėgainių. Tačiau jėgainėje veikiantys du sovietų gamybos RBMK modelio reaktoriai pasaulyje laikomi iš esmės nesaugiais, nors IAE į reaktorių saugos pagerinimą per pastarąjį dešimtmetį investuota šimtai milijonų eurų.
Lietuvos energetikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Bronius Čėsna BNS pripažino, jog Ignalinos AE veikiančių RBMK tipo reaktorių trūkumas yra tas, kad nėra apsauginio reaktorių gaubto. Tačiau mokslininkas pabrėžė, jog jėgainės saugumą užtikrina kitos priemonės.
Motyvuodama IAE nesaugumu, Europos Sąjunga ragina Lietuvą kuo greičiau apsispręsti dėl jėgainės antrojo bloko uždarymo ir nutraukti jo eksploataciją 2009 metais. Lietuva jau yra įsipareigojusi pirmąjį IAE bloką uždaryti iki 2005 metų.
ES ir tarptautiniai donorai IAE uždarymui jau skyrė daugiau kaip 200 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos finansų ministerija ir Europos Komisija pasirašė memorandumą dėl 50 mln. eurų skyrimo IAE uždarymo išlaidoms. Be to, Europos Komisijos pateiktame projekte dėl ES plėtros finansavimo numatyta kasmet IAE uždarymui skirti 70 mln. eurų.
Ignalinos jėgainė pagamina daugiau nei 75 proc. Lietuvos elektros energijos, todėl jos uždarymas, ekspertų vertinimu, turės neigiamą poveikį Lietuvos ūkiui.
Lietuva be tarptautinės pagalbos nepajėgs uždaryti jėgainės ir įveikti neigiamų to uždarymo pasekmių, susijusių su branduolinio kuro atliekų sutvarkymu, elektrinės personalo perkvalifikavimu ir jėgainės regiono plėtros projektų įgyvendinimu, šiluminių ir kitų elektrinių modernizavimu bei elektros gamybos kaštų padidėjimu, atsisakius branduolinės energijos.