"Aš prašau, kad tie kaltinimai būtų viešai paneigti ir taip pat, kad būtų viešai atsiprašyta M.Romerio universiteto bei jo Bioteisės katedros", - BNS pirmadienį sakė D.Mikutienė.
Dienraštis "Lietuvos rytas" šeštadienį paskelbė, jog Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė esą naudojasi savo mandatu bandydama pataisyti pašlijusius savo studijų Mykolo Romerio universitete reikalus. Kaip rašo dienraštis, tokiomis nuodėmėmis D.Mikutienę apkaltino kai kurie jos kolegos parlamente.
Politikės galimas interesų konfliktas įžvelgtas svarstant Dirbtinio apvaisinimo įstatymą bei rengiantis kurti naują Embriono ir genomo apsaugos įstatymą. Į šio įstatymo rengimo darbo grupę D.Mikutienė pasiūlė net tris M.Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros dėstytojus.
Vienas jų, Jonas Juškevičius, - Seimo narės magistro darbo vadovas. Šį darbą studijuojančiai politikei esą kol kas sunkiai sekasi rašyti.
Be to, kaip rašo "Lietuvos rytas", D.Mikutienė, balsuojant dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo komitete, parėmė griežtesnį įstatymo variantą, kurį palaiko ir specialistai iš M.Romerio universiteto.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto bei Etikos ir procedūrų komisijos narys konservatorius Antanas Matulas stebėjosi, jog D.Mikutienė keistokai elgėsi ir praėjusią savaitę komiteto posėdyje. Jame buvo svarstomas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas. Parlamentarė kartu su dešiniaisiais parėmė konservatyvesnį projektą, nors politikės kolegos iš Darbo partijos frakcijos balsavo priešingai.
"Man, kaip konservatoriui, patinka, kai remiami mano ideologiją atitinkantys projektai. Bet kaip etikos sargui, man toks elgesys panašus į viešųjų ir privačių interesų painiojimą", - sakė A.Matulas.
D.Mikutienė pirmadienį BNS teigė, kad joks Seimo narys, kaip numato Seimo statutas, negali būti persekiojamas už savo nuomonę, balsavimą komitetuose ir Seime.
"Aš pasirinkau konservatyviąją poziciją dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo, nes kiekvienas narys tokiu opiu klausimu turi apsispręsti vedamas moralinių įsitikinimų, pasaulėžiūros bei dvasinių vertybių suformuotų kriterijų", - sakė D.Mikutienė.
"Darbietė" priminė, jog konservatorių dominuojamame Seime būdamas Sveikatos reikalų komiteto pirmininku A.Matulas pats tuomet palaikė kur kas liberalesnįjį Dirbtinio apvaisinimo įstatymo variantą.
Anot D.Mikutienės, kas galėtų paneigti, jog ir pats A.Matulas svarstant minėtą įstatymą nepainioja viešųjų ir privaičių interesų.
Rašte Seimo etikos sargams D.Mikutienė nurodo, jog A.Matulas iki šiol reklamuojasi privačių akušerių ginekologų draugijos tinkalapyje bei kaip privatus ginekologas reklamuojasi vienos farmacinės kompanijos tinklalapyje.
"Manau, kad pats A.Matulas turi nusišalinti balsuodamas dėl minėto įstatymo, nes jis yra tiesiogiai suinteresuota", - teigė D.Mikutienė.
Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas praėjusį trečiadienį svarstė Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektus - buvo pritarta griežčiau dirbtinį apvaisinimą teisiškai reguliuojančiam liberalo Algio Kašėtos pasiūlytam variantui.
Kur kas liberaliau bevaikystės problemą siūlantis spręsti Sveikatos reikalų ministerijos parengtas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo variantas atmestas.
Pagal A.Kašėtos variantą, dirbtinis apvaisinimas būtų galimas tik naudojant sutuoktinių ar partnerystę įteisinusios poros lytines ląsteles.
Tuo tarpu Sveikatos reikalų ministerijos variante buvo siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę, leidžiant moterį apvaisinti ne tik sutuoktinio, bet ir donoro lytinėmis ląstelėmis.
Sveikatos reikalų komiteto nario Manfredo Žymanto nuomone, pasirinkus konservatyvesnį Dirbtinio apvaisinimo įstatymo variantą, bevaikystės problema išspręsta nebus.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymą ruošiamasi priimti pavasario sesijos metu. Šiuo metu Lietuvoje neleidžiama su dirbtiniu apvaisinimu susijusi spermos, kiaušialąsčių ir embrionų donorystė.
Lietuvos katalikų bažnyčia ir kitų religijų atstovai ne kartą išsakė savo neigiamą požiūrį į dirbtinį apvaisinimą, ypač netekėjusių moterų, motyvuodami tuo, kad žmogus turi žinoti savo tėvus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2 iki 10 proc. porų pasaulyje negali turėti vaikų.