Vienas jų, Jonas Juškevičius, - Seimo narės magistro darbo vadovas. Šį darbą studijuojančiai politikei esą kol kas sunkiai sekasi rašyti.
Be to, kaip rašo "Lietuvos rytas", D.Mikutienė, balsuojant dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo komitete, parėmė griežtesnį įstatymo variantą, kurį palaiko ir specialistai iš M.Romerio universiteto.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto bei Etikos ir procedūrų komisijos nario konservatoriaus Antano Matulo, visi D.Mikutienės į darbo grupę siūlyti specialistai "žmonės, gerai žinomi griežtomis pažiūromis į gyvybės apsaugą bei dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančių įstatymų projektus".
Tačiau, parlamentaro teigimu, į darbo grupę komiteto vadovė nepasiūlė nė vieno Seimo nario ir tai taip pat sukėlė įtarimų, tad darbo grupės Seimo sveikatos reikalų komitetas nepatvirtino.
A.Matulas stebėjosi, jog D.Mikutienė keistokai elgėsi ir šią savaitę komiteto posėdyje. Jame buvo svarstomas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas. Parlamentarė kartu su dešiniaisiais parėmė konservatyvesnį projektą, nors politikės kolegos iš Darbo partijos frakcijos balsavo priešingai.
"Man, kaip konservatoriui, patinka, kai remiami mano ideologiją atitinkantys projektai. Bet kaip etikos sargui man toks elgesys panašus į viešųjų ir privačių interesų painiojimą", - sakė A.Matulas.
D.Mikutienė prisipažino "Lietuvos rytui", jog rašyti magistro darbą "ganėtinai sudėtinga", tačiau nenorėjo atskleisti jo temos.
"Suprantama, tema yra susijusi su sveikatos priežiūros sektoriumi, tačiau nėra susijusi su dirbtiniu apvaisinimu. Yra gana didelių techninių problemų, temą reikės keisti", - aiškino politikė.
Tačiau parlamentarė neįžvelgė nieko bloga, kad į įstatymo rengimo grupę siūlė savo darbo vadovą bei kitus katedros dėstytojus. Esą buvo siūloma 12 žmonių, iš jų tik keli iš Bioteisės katedros.
Paklausta, kodėl kartu su opozicija rėmė griežtesnį įstatymo projektą, nors frakcijos kolegos balsavo kitaip, D.Mikutienė tiktai gūžčiojo pečiais: "Šie projektai panašūs, nors yra ir skirtumų".
Anot "darbietės", kiekvieno Seimo nario sąžinės reikalas, kaip jis balsuoja klausimais, kurie susiję su etika arba pasaulėžiūra.
Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektus - buvo pritarta griežčiau dirbtinį apvaisinimą teisiškai reguliuojančiam liberalo Algio Kašėtos pasiūlytam variantui.
Kur kas liberaliau bevaikystės problemą siūlantis spręsti Sveikatos reikalų ministerijos parengtas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo variantas atmestas.
Pagal A.Kašėtos variantą, dirbtinis apvaisinimas būtų galimas tik naudojant sutuoktinių ar partnerystę įteisinusios poros lytines ląsteles.
Tuo tarpu Sveikatos reikalų ministerijos variante buvo siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę, leidžiant moterį apvaisinti ne tik sutuoktinio, bet ir donoro lytinėmis ląstelėmis.
Sveikatos reikalų komiteto nario Manfredo Žymanto nuomone, pasirinkus konservatyvesnį Dirbtinio apvaisinimo įstatymo variantą, bevaikystės problema išspręsta nebus.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymą ruošiamasi priimti pavasario sesijos metu. Šiuo metu Lietuvoje neleidžiama su dirbtiniu apvaisinimu susijusi spermos, kiaušialąsčių ir embrionų donorystė.
Lietuvos katalikų bažnyčia ir kitų religijų atstovai ne kartą išsakė savo neigiamą požiūrį į dirbtinį apvaisinimą, ypač netekėjusių moterų, motyvuodami tuo, kad žmogus turi žinoti savo tėvus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2 iki 10 proc. porų pasaulyje negali turėti vaikų.