Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria numatyta nuo 18 proc. iki 5 proc. sumažinti visų rūšių meno ir kultūros bei sporto renginių lankymui taikytą PVM, šalies vadovas vetavo praėjusių metų pabaigoje.

Sumažinti PVM tarifą meno ir kultūros bei sporto renginių lankymui pasiūlė parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas. Už šią pataisą balsavo net 83 įvairioms frakcijoms priklausantys politikai ir nė vienas jai neprieštaravo. Nustatyti tokį PVM minimumą šiems renginiams esą leidžia ir Europos Sąjungos (ES) direktyva.

Tačiau Seimo narių argumentai neįtikino V.Adamkaus. Pasak jo, lengvatos iškraipo mokesčių sistemą, mažina jos skaidrumą, kuria paskatas jomis piktnaudžiauti, apsunkina mokesčių administravimą ir privilegijuoja atskirų produktų gamintojus ar paslaugų teikėjus, o kitus diskriminuoja. Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų naudingas tik pelno siekiantiems rinkos dalyviams, nes tokio tikslo neturinčioms kultūros įstaigoms dabar ir taip taikomas nulinis šio mokesčio tarifas.

Kaip pirmadienį Seimo posėdyje pažymėjo prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas, abejonių kelia tvirtinimas, esą sumažinus mokesčio tarifą naudą patirtų galutinis vartotojas – meno, kultūros ir sporto renginių lankytojas. „Kai kurie renginių organizatoriai pripažino, kad sumažinus mokesčio tarifą jie bilietų kainų nemažintų“, - teigė jis.

Keli Seimo nariai į tai replikavo, esą didelė dalis Europos Sąjungos (ES) šalių meno, kultūros ir sporto renginių organizatoriams taiko mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, Latvija dar prieš įstodama į ES išsiderėjo nulinį tarifą kultūros, meno ir sporto renginių bilietams. Estijoje kultūros ir sporto renginių laikymui taikomas 5 proc., o Lenkijoje ir Čekijoje - 7 proc. lengvatinis PVM tarifas.

Tačiau šalies vadovo patarėjas patikino, kad ne visada tokia praktika pasiteisina. „Europos Komisija daro išvadą – sumažėjus paslaugai taikomam PVM tarifui, jos kaina nesumažėja, arba sumažėja nežymiai ir laikinai. Ar verta Lietuvoje plėsti kitur nepasiteisinusią praktiką?“ – retoriškai klausė R.Vilpišauskas.

Anot jo, ES teisėje yra įtvirtinta nuostata, jog kiekviena PVM lengvata turi būti aiškiai pagrįsta ir naudinga galutiniam vartotojui. Be to, tokios lengvatos gali būti taikomos tik pirmo būtinumo prekėms, ir jomis turi būti siekiama socialinių tikslų. Tačiau iš parlamentarų palaimintos pataisos didžiausią naudą esą patirtų pelno siekiančios organizacijos. Tuo tarpu ne pelno organizacijos mokesčių lengvatomis naudojasi ir dabar.

V.Adamkaus įsitikinimu, valstybei, skatinančiai žmones lankyti meno, kultūros bei sporto renginius, būtų tikslingiau paramą teikti renginius organizuojantiems asmenims biudžeto lėšomis konkursiniu principu negu taikyti mokesčių lengvatas.

Todėl, kaip pabrėžė R.Vilpišauskas, prieš priimdamas panašias pataisas ateityje Seimas turėtų įvertinti ne tik lengvatos pasekmes, bet ir galiojančių lengvatų pagrįstumą.

„Prezidento manymu, daug didesnį poveikį turės būsimasis gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas. Žmonės jiems liksiančias pajamas galės panaudoti kultūros ir sporto renginiams“, - pažymėjo šalies vadovo patarėjas.

Praėjusią savaitę valdančiosios Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas buvo pareiškęs, esą Seimas gali atmesti prezidento veto.

Tačiau opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos narys Jurgis Razma pirmadienį pripažino, jog balsuodami už lengvatą parlamentarai buvo nepakankamai įvertinę visas aplinkybes.