Prof. A.Bumblausko manymu, mokytojams reikia faktų, o faktų reikia egzaminui, kuris pavirto rebusų sprendimu. „Apie kokias mes galime vertybines orientacijas kalbėti, jeigu istorijos dėstyme apskritai nėra vietos globaliniams vaizdiniams“, - sakė istorikas.
„Mūsų bendruomenės vaizdiniai yra sukurti Jono Basanavičiaus, koreguoti Maironio, įtvirtinti Adolfo Šapokos. Konstatuoju ir drįstu pareikšti – pasenę (vaizdiniai – DELFI) ir jaunimo nebus priimti. Su etnokultūriniu modeliu mes nesukursime pilietinės visuomenės, nes jis buvo sukurtas tada, kai Lietuvai reikėjo atsiskirti nuo kitų kultūrų, tai buvo gynybinis antilenkiškas, antivakarietiškas modelis“, - įsitikinęs prof. A.Bumblauskas.
Anot jo, dabar vienas svarbiausių klausimų istorijos atsiskaitymuose skamba taip: „palygink dabartį su kuria nors pasirinkta istorijos epocha“.
„Man regis mūsų istorijos mokyklai tai yra labai sudėtinga, nes to ne tik kad nemokinama, bet ne į tą pusę orientuotas mąstymas. Jeigu devintoko klausia, ar žinai Romą Kalantą, jis sako, nežinau, nes dar nesimokėm. Nes jis devintokas, jis dešimtoje klasėje eis tik apie Virginijų Truską ar Loretą Asanavičiūtę“, - sakė A.Bumblauskas.
Istoriko manymu, būtent čia ir slypi atsakymas į klausimą, kodėl mokiniai švenčia Šv.Valentino dieną ir kodėl nešvenčia Vasario 16-osios.
Kito pasitarimo dalyvio europarlamentaro prof.Vytauto Ladsbergio manymu, viena svarbiausių vertybių yra tautos laisvė. „Tautos laisvė – iš dviejų komponentų: valstybės laisvė ir smegenų laisvė. Yra smegenų laisvė, tačiau apie ją kalbant reikėtų prisiminti pavergto proto koncepciją. Tai mes tos laisvės neturime“, - sakė V.Landsbergis.
Anot jo, „dabar jau bet koks sovietinis propagandinis šlamštas ar mėšlas - jau paveldas“.
„Dabar penkiakampės žvaigždės ant Kauno tilto pasidarė problema. Panaikino paveldą! Apsipylė ašaromis paveldo saugotojai. Na, kas nors tegul peršviečia jų smegenis: ar ten yra ko nors po kaukolėm, ar ten yra tik tas vienintelis vingelis įbrėžtas? Jeigu mes dabar tebeturėtume Vilniuje Muravjovo paminklą, ar niekas jo nepašalintų ir jis būtų šventas paveldas? Tai gal Staliną atstatyti reikia?“ - V.Landsbergis vardino pavyzdžius, kurie, anot jo, ir liudija apie smegenų laisvės neturėjimą.
V.Landsbergis teigė, kad jis nebijo pasirodyti nemodernus. Tačiau kai ką, apie ką kalbėjo profesorius, akcentavo ir šalies prezidentas Valdas Adamkus, pradėdamas diskusiją apie vadovėlius ir pilietinį ugdymą.
V.Adamkaus nuomone, „patriotizmas turi būti ne abstrakti sąvoka, o iškiliausi tautos praeities ir dabarties faktai, išsakomi ir komentuojami jaunuomenei suprantama kalba. Patriotizmas turėtų būti ugdomas ne kaip dėmesys muziejaus eksponatui, o kaip meilė tėvynei, prasidedanti nuo meilės savo konkrečiam kraštui, savo regionui ir jo žmonėms“.
„Valstybė, patriotizmas, istorija, mokykla – tai temos, kurios vis dažniau aptarinėjamos privačiuose pokalbiuose, vis garsiau jas kelia neabejinga visuomenė, vis dažniau nerimą keliančių užuominų pasirodo žiniasklaidoje“, - sakė V.Adamkus.
Valstybės vadovo nuomone, visa tai jau pasiekė tokį lygį, kad šiais klausimais neužtenka tik kalbėtis ar tik jais domėtis. „Metas rimtai svarstyti, ar patriotizmo samprata, tiksliau, jos stoka mūsų visuomenėje, netampa grėsme mūsų sąmoningam valstybingumui? Ar nepriėjome prie pavojingos ribos, kai, pavyzdžiui, jaunimas iš patriotizmo net atvirai pasišaipo?“ - klausė valstybės vadovas.
V.Adamkaus nuomone, rengiant istorijos vadovėlius, reikėtų glaudesnės pedagogų ir istorikų santalkos. „Pastaruoju metu mokslininkų indėlis į vadovėlių rengimą yra sumažėjęs, ir nuo to nukenčia mūsų vadovėlių turinio kokybė“, - sakė V. Adamkus. Jo manymu, diskusija dėl pilietinės visuomenės ir jos ugdymo turi būti sukurta ateities kartų ugdymo koncepcija ir mokymo gairės.
Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas konstatavo, kad silpniausia grandis visuomenėje yra jaunimas. Tokie ministro žodžiai nustebino prof.V.Landsbergį. Anot jo, jeigu taip yra, tai yra pralaimėjimas.
„Bet turbūt dar galima pasipriešinti prieš galutinę kapituliaciją. Ar yra Lietuva, ar nėra. Žemėlapyje yra, bet ar ji bėra mūsų sąmonėje ir kiek tos Lietuvos yra Lietuvoje“, - kalbėjo profesorius.
Prezidento rūmuose vykusiame pasitarime „Vadovėliai ir pilietinis, tautinis bei patriotinis ugdymas“ dalyvavo gerai visuomenei žinomi švietimo, kultūros ir meno bendruomenės atstovai.