Programoje pateikiama 14 metų vizija, kuria vadovaujantis bus plėtojami, modernizuojami, prižiūrimi valstybinės reikšmės keliai. Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo ilgis siekia 21 tūkst. 313 km, šiems keliams tenka apie 80 proc. autotransporto ašių apkrovų.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, 1628 km kelių priskirtini europiniam kelių tinklui, 839 km iš jų yra visos Europos transporto koridoriai pagal Kretos sutartį. Per 10 metų transporto priemonių skaičius tūkstančiui gyventojų padidėjo 1,5 karto, eismo intensyvumas - 20 proc., tarptautinio eismo intensyvumas, palyginti su 1993 m., - 70 proc.

Programoje yra nustatomas kelių priežiūros ir plėtros prioritetų eiliškumas, atlikus išsamią šių kelių būklės, dabartinio finansavimo bei finansavimo perspektyvų analizę. Pasak susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio, visų pirma, atsižvelgiant į Lietuvos, kaip tranzitinės šalies reikšmę, bus siekiama efektyviau planuoti tarptautinių kelių plėtrą ir modernizavimą, pasienio infrastruktūrų plėtojimą.

Iki 2015 metų planuojama visą magistralinį kelią Vilnius- Kaunas - Klaipėda rekonstruoti iki automagistralės techninių parametrų. Ketinama rekonstruoti kelią Marijampolė - Kybartai iki AII techninės kategorijos. Pirmojo transporto koridoriuje Varšuva - Kaunas - Ryga - Talinas (Via Baltica) bus baigtas tiesti Marijampolės ir Kalvarijos aplinkkelis, statomos skirtingų lygių sankryžos. Artimiausiu metu bus pagerintos eismo sąlygos Lietuvos ir Latvijos pasienio kontrolės postuose.

Vedamos derybos su Rusijos Federacija ir Europos Sąjungos institucijomis dėl Panemunės ir Sovetsko (Tilžės) aplinkkelio tiesimo su naujais tiltais per Nemuną ir jo senvagę. Planuojama, kad 2015 metais 95 proc. E kelių mūsų šalyje atitiks europinių kelių standartus.

Taip pat numatytos kelių priežiūros, dangų ir tiltų remonto darbų, žvyrkelių asfaltavimo, naujų kelių tiesimo, saugaus eismo priemonių užtikrinimo programos.