Įsigaliojus Darbo kodekso pataisoms, kai iš žmonių nebevagiamos su savaitgaliais sutampančios švenčių dienos, laisvadienių šįmet bus rekordiškai daug.
Jei šios pataisos nebūtų buvusios priimtos, 2006-aisias netektume net 5 poilsio parų. Sutapusios su savaitgaliu, „pranyktų” šios dienos: pirmoji Naujųjų metų, Nepriklausomybės atkūrimo (kovo 11 d.), Velykų (balandžio 16 d.), Motinos (gegužės 7 d.) ir Joninių (birželio 24 d.).
Dabar per metus prie savaitgalių prisidės dar 13 laisvadienių. Vadinasi, per šiuos metus iš 365 dienų 247 dirbsime ir net 118 – ilsėsimės! Kitaip tariant, krūvis bus toks: dvi dienas dirbame, vieną – ne.
Patogu, kai galima kiloti
Darbo kodeksas numato ne tik šventinių dienų kompensavimą, bet ir galimybę kilnoti laisvadienius taip, kad turėtume tris ar keturias nedarbo paras iš eilės.
Atskiru nutarimu jau yra patvirtinta, kad šįmet bus perkeltos poilsio dienos iš vasario 11 dienos, šeštadienio, į vasario 17 dieną, penktadienį. Taip pat – iš liepos 1 dienos, šeštadienio, – į liepos 7 dieną, penktadienį. O iš rugpjūčio 19 dienos, šeštadienio, – į rugpjūčio 14 dieną, pirmadienį.
2004-ieji – tikra krizė
Kai kiloti dienas buvo draudžiama, lietuviai skaudžiai kentėjo. Dabar kaip negerą sapną galima prisiminti 2004-uosius, kai stumdant laisvadienius keturiskart buvo galima padaryti po 4 išeigines dienas iš eilės.
Tačiau taip nebuvo pasielgta nė karto.
Kita 2004-ųjų skriauda – net 4 šventės sutapo su savaitgaliais ir paprasčiausiai „dingo”. O kalbos apie būtinybę tokias skriaudas kompensuoti tuo metu skambėjo kaip rožinės svajonės.
2005-aisiais lietuviai neteko dviejų laisvadienių. Su savaitgaliais sutapo pirmoji Naujųjų metų diena ir gegužės 1-oji – Tarptautinė darbininkų diena.
Prof. Rimantas Rudzkis, banko NORD/LB Lietuva vyriausiasis analitikas:
„Papildomų šventinių dienų kompensavimo klausimą būčiau išsprendęs kitaip – tiesiog pridėčiau žmonėms prie atostogų.
Toks sprendimas būtų mažiausiai suvaržantis verslą, teikiantis daugiau lankstumo. Ką reiškia, kad yra daugiau švenčių? Tada nedirba valstybinės įstaigos, ir jeigu verslininkai turi staigių užsakymų, reikia žūtbūt, konkuruojant su užsienio bendrovėmis, laimėti kokį konkursą, viską įvykdyti laiku. Prievartinės poilsio dienos tokiu atveju nėra gerai.
Žinoma, galimi ir kompromisiniai variantai – duodama laisva diena, bet įmonė nėra verčiama būtinai nedirbti. Ji gali dirbti, bet mokėdama darbuotojams už darbą poilsio dieną.
Tai, žinoma, jau geriau, nei padaryti „šventą” dieną, kai dirbti tiesiog draudžiama. Tačiau nepatogumų vis tiek yra.
Nedirba valstybinės įstaigos, matėme, kokių nepatogumų kyla su ligoninėmis, transportu. Manau, kad Lietuvoje per anksti įsivyrauja atsipalaidavimo nuotaika.
Įsivaizduojama, kad mes jau pasiekėme aukštą ekonomikos lygį ir toliau gyvenimas be mūsų pastangų pats savaime kils į kalną. Taip tikrai nėra.
Viską lems mūsų konkurencingumas, sugebėjimas varžytis su kitų šalių įmonėmis. Jeigu mes jau dabar pradėsime gyventi tomis nuotaikomis, kuriomis gyvena Vakarų Europa, nieko gero nesulauksime.
Nes tie, su kuriais mes konkuruojame – kinai, taivaniečiai, indai – tokiomis nuotaikomis negyvena”.
Gintaras Šileikis, parlamentaras, Seimo Liberalų frakcijos narys:
„Žmonės per metus buvo netekę 4–5 dienų, kurios sutapdavo su švenčių dienomis, todėl natūralu, kad dirbantieji turėtų pailsėti. Jeigu jam priklauso švęsti ar turėti poilsio dienų, reikėjo atstatyti tą neteisybę, kuri iki šiol buvo žmogaus nenaudai.
Nemanau, kad verslininkų priekaištai, esą jie nespėjo sutvarkyti savo verslo reikalų, gali būti rimti. Jeigu verslininkas dirba rimtai, jis bet kokioje situacijoje gali rasti sutarimą su darbuotojais. Mūsų siūlyta Darbo kodekso pataisa suteikia galimybę darbdaviui susitarti su darbuotoju, pasirinkimo laisvę tas dienas priskirti, pavyzdžiui, prie atostogų.
Netikiu, kad verslininkams buvo padaryta didelė žala. Juk pirmiausia reikia žiūrėti į žmogų ne kaip į darbo įrankį, o kaip tiesiog į žmogų, kurį reikia gerbti, su juo kalbėtis, derėtis, aptarti visas darbo ir poilsio sąlygas”.
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas:
„Valstybės sprendimą nedirbti daugiau dienų reikėtų vertinti pakankamai kritiškai todėl, kad tiek įmonės, tiek darbuotojai visada gali pasirinkti – dirbti ar ne. Šioje situacijoje valstybė yra toks Kalėdų senelis, kuris dalija dovanas iš svetimo krepšio.
Paskelbus nedarbo dienas, labiausiai galutinis rezultatas paveiks ne pačią valstybę, o konkrečias įmones ir žmones, kurie arba neuždirbs konkrečių pinigų per priverstines darbo dienas, arba įmonės galės prisitaikyti ir mokėti už viršvalandžius”.
Arūnas Valinskas, TV laidų prodiuseris:
„Tai, kad žmonės šiemet turės daugiau laisvų dienų – be jokių abejonių, labai gerai. Juk kuo daugiau švenčių – tuo mažiau mokame mokesčių valstybei, o kuo mažiau mokame – tuo geriau gyvename!
Nors čia aš kalbu apie kitus, nes mano gyvenime šis įstatymas nieko nepakeitė – juk šou versle išeiginių dienų nėra.
Tiesa, dabar turėsiu dar vieną galimybę pabūti su šeima namuose, nes jie turės daugiau laisvų dienų.