"Kreipiamės į jus ragindami nedelsiant spręsti pamatines demokratijos normas laužančią neparlamentinių partijų diskriminavimo padėtį Lietuvoje. Raginame kuo skubiau inicijuoti kreipimąsi į Lietuvos teismines institucijas dėl galimos teisinės kolizijos išsprendimo", - rašoma kreipimesi Lygių galimybių kontrolierei.

Pagal 2004 metais pakeistą Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą, valstybės dotacijos skirstomos pagal vadinamuosius rinkimų koeficientus - pinigai proporcingai pagal gautų balsų skaičių paskirstomi 3 proc. barjerą pastaruosiuose Seimo bei savivaldybės rinkimuose peržengusioms partijoms.

Neparlamentinių partijų manymu, 3 proc. barjero nuostata prieštarauja Konstitucijai, kurioje numatyta, jog "politinių partijų ir politinių organizacijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą".

Pasak Socialdemokratų sąjungos ir Centro partijos išplatinto bendro pranešimo, 2004 metais patvirtina dotacijų politinėms partijoms skyrimo tvarka neparlamentines partijas "atvirai diskriminuoja ir net dirbtinai žlugdo, užkertant galimybę gauti biudžeto paramą savo veiklai".

"Naujausi pasiūlymai uždrausti politinėms partijoms gauti paramą iš bet kokių privačių rėmėjų, paliekant tik Valstybės biudžeto paramą, neparlamentinėms partijoms reiškia paprasčiausią jų sunaikinimą, nes neturint jokių lėšų šaltinių, bet kurios organizacijos veikla tampa neįmanoma, o piliečiams atimama reali teisė ir galimybė laisvai pasirinkti", - rašoma neparlamentinių partijų kreipimesi.

Rinkimų įstatymų pataisas rengianti Seimo sudaryta darbo grupė svarsto galimybę palikti vienintelį politinių partijų finansavimo šaltinį- valstybės biudžetą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), skirstančios valstybės dotacijas partijoms, vadovas Zenonas Vaigauskas diskriminacijos proporcinėje pinigų skirstymo tvarkoje neįžvelgia. Pasak Z.Vaigausko, daugelyje šalių laikomasi praktikos, jog pinigai politinėms jėgoms paskirstomi proporcingai pagal rinkėjų suteiktą mandatą.

"Daugelyje valstybių laikomasi tokios tvarkos - jei partija pasitikima, rinkėjai jai atiduoda savo balsus, tuomet ji gauna pinigus. Jei rinkėjai už politinę jėgą nebalsuoja, ja nepasitiki, tuomet ir pinigų iš valstybės ji negauna", - BNS antradienį sakė Z.Vaigauskas.

Šių metų biudžete politinėms partijoms numatyta iki šiol rekordinė suma - 10 mln. litų.

Praėjusių metų biudžete ši suma buvo 3 mln. litų, dar 1,6 mln. litų partijos pasidalijo kaip kompensaciją už 2004-aisiais vykusių Seimo rinkimų kampanijai skirtas lėšas.

Šiemet valstybės dotacijas, be Seime atstovaujamų partijų, gaus vienintelė neparlamentinė partija - Lietuvos krikščionys demokratai, per praėjusius savivaldos rinkimus įveikę 3 proc. barjerą.