Pirmadienį užuojautą dėl U.Karvelis mirties velionės šeimai ir artimiesiems, Lietuvos kultūros žmonių bendruomenei ir diplomatams pareiškė prezidentas Valdas Adamkus.

"Netekome Ugnės Karvelis - ryškiausios ir nepralenktos pastarojo dešimtmečio Lietuvos kultūros ambasadorės, vertėjos ir rašytojos, nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo talkinusios pristatant lietuvių kultūrą pasauliui", - rašoma prezidento spaudos tarnybos išplatintoje V.Adamkaus užuojautoje.

"Išėjusi mokslus Europos universitetuose, gyvenusi tarp Europos ir pasaulio intelektualų, Ugnė Karvelis išsaugojo ištikimybę tėvynei ir jos kultūrai. Šį tikėjimą Lietuva Velionė skleidė visiems šalia esantiems - savo kūryba, savo darbais, savo nepakartojamu gyvumu ir asmenybės žavesiu", - rašoma prezidento užuojautoje.

U.Karvelis atstovaujant Lietuvai UNESCO į pasaulinės kultūros paveldo sąrašą įtraukta Kuršių nerija, Vilniaus senamiestis bei Lietuvos kryždirbystė.

"Išėjo Ambasadorė, visa savo siela ir kasdienine veikla liudijusi nenutrūkstamą dialogą tarp kultūrų ir civilizacijų, Lietuvos ir pasaulio. Jos dvasios šilumos, gyvenimo patirties ir kerinčio asmenybės žavesio taip stigs mums visiems", - rašoma URM paskelbtame nekrologe.

U.Karvelis buvo Prancūzijos ir Lietuvos asociacijos vicepirmininkė ir įkūrėja, Lietuvos rašytojų sąjungos, Prancūzijos vertėjų asociacijos, Paryžiaus Politinių mokslų fakultetą baigusių asociacijos, Oskaro Milašiaus draugų asociacijos, Meksikos draugų asociacijos narė.

U.Karvelis gimė 1935 metais Noreikiškėse, Kauno rajone. Nuo 1940-ųjų mokėsi Berlyne, Kaune, Tiubingene, Paryžiuje, Niujorke. Nuo 1955 metų dirbo Prancūzijos, vėliau - Lotynų Amerikos, Ispanijos ir Portugalijos bei Rytų Europos leidyklų literatūros skyrių vadove.

Nuo 1983 metų U.Karvelis reiškėsi kritikos, vertimų, originaliosios literatūros baruose. Ji paskelbė nemažai literatūros kritikos straipsnių Prancūzijos, Vokietijos, Lotynų Amerikos spaudoje, vedė radijo ir televizijos laidas kultūros ir politikos temomis. 1991 metais ji sukūrė du televizijos filmus apie Lietuvą.

U.Karvelis vertė grožinę literatūrą iš lietuvių, anglų, ispanų ir vokiečių kalbų. Ji yra išvertusi K.Donelaičio, Maironio, Aisčio, B.Sruogos, S.Nėries, V.Mykolačio-Putino, E.Mieželaičio, J.Marcinkevičiaus, M.Martinaičio ir kitų poetų eilių, S.T.Kondroto romaną "Žalčio žvilgsnis" ir kitų kūrinių. Ugnė Karvelis yra parašiusi apsakymų ir romaną "Rytoj traukinių nebebus".

1991-aisiais ji dalyvavo Lietuvos delegacijoje 27-ojoje UNESCO generalinės konferencijos sesijoje, per kurią Baltijos valstybės įstojo į šią organizaciją. 1993-1995 metais U.Karvelis buvo Lietuvos laikinoji reikalų patikėtinė prie UNESCO, nuo 1995 metų - Lietuvos ambasadorė prie UNESCO.

Nuo 2000 metų Ugnė Karvelis buvo paskirta UNESCO Nematerialaus ir žodinio paveldo vertinimo komisijos, sudaromos iš 18 pasaulinio garso asmenybių, nare.

U.Karvelis inicijavo daugelio Lietuvai svarbių tarptautinių projektų įgyvendinimą - Asocijuoto fundamentaliųjų mokslų ir universitetinio mokslinio ugdymo centro įkūrimą prie Vilniaus universiteto, Kultūros vadybos ir politikos katedros įsteigimą prie Dailės akademijos, M.K.Čiurlionio parodos pristatymą Paryžiuje, tarptautinės konferencijos "Dialogas tarp civilizacijų" surengimą Vilniuje.

Už nuopelnus Lietuvai 2001 metais U.Karvelis apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Lietuvos URM sudarė U.Karvelis laidotuvių organizacinį komitetą, kuriam vadovauja ministerijos sekretorius Neris Germanas.

U.Karvelis yra pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos ambasadorė, mirusi savo darbo vietoje užsienyje.