Nuo 1997 metų didėjanti VLK skola vaistinėms už kompensuojamus vaistus dabar siekia apie 200 mln. litų. Kiek pastarosios skolingos didmeninės prekybos bendrovėms - nežinoma. Preliminariais skaičiavimais, prieš tris mėnesius ši skola siekė 300 mln. litų.
Jau anksčiau VLK paskelbė ketinanti imti paskolą ir padengti įsiskolinimus, tačiau tarp valstybės pareigūnų ir vaistinių bei didmenininkų kilo ginčas, kas mokės palūkanas.
"Tai prasilenkia su logika - kreditorius, trejus metus kreditavęs valstybę ir už tai negaudamas nė cento delspinigių, norėdamas atgauti pinigus ar dalį jų, turi apmokėti skolininko, šiuo atveju VLK, patiriamus finansinius kaštus", - kalbėjo Vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacijos atstovai.
Kaip penktadienį pranešė VLK, "kaip priimtiniausias pasirinktas komercinio banko paskolos variantas, paskolos gavėjas - Valstybinė ligonių kasa - atsiskaitytų su vaistinėmis ar jų reikalavimo teisių įgijėjais. Apsispręsta ir dėl palūkanų - jas mokėtų Valstybinė ligonių kasa".
Pasak pranešimo spaudai, šiuo metu gauti kelių komercinių bankų pasiūlymai, iš kurių bus pasirinktas geriausias sąlygas pasiūlęs bankas. Numatoma imti iki 5 metų trukmės 72 mln. litų paskolą.
Šios sumos užtektų padengti kreditorinius įsiskolinimus, viršijančius 45 dienų atsiskaitymų trukmę. Sutartyse su vaistinėmis VLK įsipareigoja už jų gyventojams išduotus kompensuojamus vaistus atsiskaityti per 45 dienas. Nutarimo projektas dėl paskolos ėmimo bus pateiktas viename artimiausių Vyriausybės posėdžių.
Komentuodamas šį VLK nutarimą, Vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacijos valdybos narys Vaidas Sliesoraitis sakė BNS, kad asociacija teigiamai vertina poslinkius, sprendžiant skolų problemą, tačiau kol kas neketina atšaukti sprendimo nebetiekti kompensuojamų vaistų vaistinėms.
"VLK sprendimą vertiname labai teigiamai, tačiau kol kas raštu nieko nematėme", - pažymėjo V.Sliesoraitis. Pasak jo, asociacija lauks Vyriausybės sprendimo dėl paskolos ėmimo.
Asociacija taip pat pasigedo siūlymų, kaip bus sprendžiamas likusios skolos padengimo klausimas ir kaip subalansuoti sveikatos apsaugos biudžetą.
VLK teigimu, susitikime su didmenininkais ketvirtadienį buvo nutarta sudaryti darbo grupę, kuri apsvarstytų likusios skolos už kompensuojamuosius vaistus grąžinimo galimybes. Darbo grupėje būtų didmeninių įmonių, Sveikatos apsaugos ministerijos bei VLK atstovai.
Milžiniškos VLK skolos susidarė dėl to, kad nuolat, neatsižvelgiant į biudžeto galimybes, buvo plečiamas kompensuojamų vaistų sąrašas. Praėjusiais metais pagal šį sąrašą vaistų buvo išduota už 100 mln. litų daugiau nei VLK turėjo pinigų.
Skola ypač išaugo pastaraisiais mėnesiais, nes, pasirodžius informacijai apie kompensuojamų vaistų trūkumą vaistinėse, žmonės pradėjo kaupti jų atsargas.
Praėjusią savaitę Lietuvos farmacijos sąjunga pranešė, kad dabar vaistinėse trūksta apie 300 pavadinimų kompensuojamų vaistų. Iš viso kompensuojamų vaistų sąraše yra beveik 2 tūkst. pavadinimų vaistų.
Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra 1 milijardas 830 milijonų litų, iš kurių vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimui kompensuoti numatyta 17,9 proc. arba 326 mln. litų. 2001 metais tam buvo skirta 307 mln. litų.