Seimo narė teigė suprantanti Vyriausybės norą subalansuoti Valstybinės ligonių kasos (VLK) įsiskolinimus vaistinėms už kompensuojamus vaistus, tačiau kvotų įvedimas nėra tinkamas būdas.
"Vyriausybės sumanytas mechanizmas nėra racionalus, ypatingai, kai kalbame apie kompensuojamų vaistų apimčių ribojimą, tokiu būdu, kaip tai numatyta ministro (Romualdo Dobrovolskio - BNS) vasario 14 d. priimtame įsakyme", - teigė ji.
Parlamentarės nuomone, prognozuoti kompensuojamų vaistų poreikį yra labai sunku. "Tai labai sunkiai normuojamas dalykas. Čia paties Viešpaties valioje esantys dalykai", - sakė ji. Spaudos konferencijoje dalyvavę pacientų organizacijų atstovai taip pat pasisakė prieš kvotų kompensuojamiems vaistams įvedimą.
Astma sergančių ligonių klubui atstovaujanti Eglė Kvederienė nuogąstavo, jog vaistai bus taupomi ligonių sąskaita. "Kvotų įvedimas mus, ligonius žlugdo moraliniu aspektu", - sakė ji, nuogąstaudama, jog, siekdami taupyti, gydytojai skirs pigius, bet neefektyvius vaistus.
"Įvedama kompensuojamų vaistų kvotos sistema daugeliui atima vilčių. Gydytojas pasidarys premijų skirstytoju, spręs, kuris pacientas yra labiau nusipelnęs", - teigė Nacionalinės moterų sergančių krūties ligomis organizacijų asociacijos prezidentė Laima Bartkevičienė.
Pasak jos, krūties vėžiu Lietuvoje per metus vidutiniškai suserga 1300 moterų. "Mes norime turėti galimybę išgyventi", - pažymėjo L.Bartkevičienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas pripažino, jog naujoji tvarka supriešins gydytojus ir pacientus. "Mes manome, kad tai galima sureguliuoti per epidemiologines analizes, metodikas. Mano nuomone, tas kelias būtų daug geresnis", - teigė jis.
Kovo 5 d. vaistines vienijanti Lietuvos farmacijos sąjunga bei kai kurios pacientų teises ginančios organizacijos ketina surengti piketą prie Vyriausybės. Siekdamos padengti milijonines skolas vaistinėms už kompensuojamus vaistus, Valstybinė ligonių kasa (VLK) nutarė imti paskolą ir pati mokėti palūkanas.
Vasario viduryje Vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacija (VDPĮA) paskelbė, kad nuo kovo 8 dienos nebetieks vaistinėms kompensuojamų vaistų. Asociacijos atstovai teigė, kad šį sprendimą atšauktų, jei būtų grąžinta dalis skolos.
Nuo 1997 metų didėjanti VLK skola vaistinėms už kompensuojamus vaistus dabar siekia apie 200 mln. litų. Kiek pastarosios skolingos didmeninės prekybos bendrovėms - nežinoma. Preliminariais skaičiavimais, prieš tris mėnesius ši skola siekė 300 mln. litų.
Milžiniškos VLK skolos susidarė dėl to, kad nuolat, neatsižvelgiant į biudžeto galimybes, buvo plečiamas kompensuojamų vaistų sąrašas. Praėjusiais metais pagal šį sąrašą vaistų buvo išduota už 100 mln. litų daugiau nei VLK turėjo pinigų.
Skola ypač išaugo pastaraisiais mėnesiais, nes, pasirodžius informacijai apie kompensuojamų vaistų trūkumą vaistinėse, žmonės pradėjo kaupti jų atsargas. Praėjusią savaitę Lietuvos farmacijos sąjunga pranešė, kad dabar vaistinėse trūksta apie 300 pavadinimų kompensuojamų vaistų. Iš viso kompensuojamų vaistų sąraše yra beveik 2 tūkst. pavadinimų vaistų.
Jau anksčiau VLK paskelbė ketinanti imti paskolą ir padengti įsiskolinimus, tačiau tarp valstybės pareigūnų ir vaistinių bei didmenininkų kilo ginčas, kas mokės palūkanas.
Pasak VLK pranešimo spaudai, šiuo metu gauti kelių komercinių bankų pasiūlymai, iš kurių bus pasirinktas geriausias sąlygas pasiūlęs bankas. Numatoma imti iki 5 metų trukmės 72 mln. litų paskolą.
Šios sumos užtektų padengti kreditorinius įsiskolinimus, viršijančius 45 dienų atsiskaitymų trukmę. Sutartyse su vaistinėmis VLK įsipareigoja už jų gyventojams išduotus kompensuojamus vaistus atsiskaityti per 45 dienas. Nutarimo projektas dėl paskolos ėmimo bus pateiktas viename artimiausių Vyriausybės posėdžių.