Anot jo, Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos šalių, kuriose mažėja "šiltnamio efektą" ir rūgštinį lietų sukeliančių teršalų išmetimai, tačiau nepavyksta sumažinti transporto keliamos oro taršos.
"Lietuvos didieji miestai nesusitvarko su dulkėmis, transporto srautų nulemta tarša - oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija leistinas normas. Nepaisant to, kad ir kitos šalys turi tas pačias problemas ir kartais situacija miestuose net blogesnė, tai neturėtų mūsų džiuginti, nes svarbiausia užtikrinti gerą oro kokybę. Tenka konstatuoti, kad kietųjų dalelių koncentracijos ore tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje ir 2005 metais viršys normas", - apgailestavo L.Stoškus.
Pasaulinės sveikatos duomenimis, dėl didelės kietųjų dalelių koncentracijos ore yra didesnė rizika susirgti kvėpavimo, širdies bei kraujagyslių ligomis.
Reaguodamos į šia situaciją, Vilniaus, Kauno bei kitos savivaldybės rengia oro kokybės gerinimo planus, kurie numatys įvairias oro taršos prevencijos priemones didmiesčiuose: gatvių valymą po žiemos, griežtesnį statybų kontroliavimą, aplinkkelių statybą ir kitas.
Lietuvoje blogėja ir kraštovaizdžio padėtis - pajūryje siautusios audros išplovė dalį Lietuvos paplūdimių. Specialistai šiuos procesus sieja su klimato kaita.
"Kasmet jūros lygis pamažu kyla ir tai sietina su klimato kaitos tendencijomis. Europos aplinkos būklę apžvelgiantis leidinys klimato kaitos problemą kelia kaip pagrindinę, iš kurios išplaukia didžioji dalis aplinkos problemų - didesnis audrų skaičius, jos stipresnės. Ką turime ties Palanga - irgi šių dalykų rezultatas", - pastebėjo L.Stoškus.
Leidinyje "Europos aplinka: 2005 metų būklė ir perspektyvos" nurodoma, kad Europoje vidutinė temperatūra didėja ir jei šios tendencijos išliks - artimiausiais dešimtmečiais pradės tirpti ledynai. Ataskaitoje nurodoma, kad Europoje tokio masto klimato pokyčių nebuvo 5 tūkst. metų.
Lietuvoje kasmet pradeda veikti vis daugiau nuotekų valymo įrenginių: per penkerius metus nuotekų išvalymas Lietuvoje pagerėjo 77 proc., o nepakankamai išvalytų nuotekų kiekis sumažėjo 54 proc. Tačiau L.Stoškus atkreipė dėmesį, jog nepaisant šių pasiekimų, tik 23 proc. Lietuvos upių vanduo atitinka kokybės normas - tai yra, jose nebuvo viršytos jokios teršalų didžiausios leistinos koncentracijos.
"Atvejų, kai vandenyje viršijamos kurio nors taršos parametro normos, mažėja ir gilesnėje analizėje matyti, kad situacija gerėja. Tačiau 23 proc. - labai mažai skaičius, turint galvoje, kad pramonės ir žemės ūkio intensyvumas nėra toks didelis, koks buvo ankščiau", - pastebėjo Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros vadovas.
Specialistai pasidžiaugė geromis žiniomis atliekų tvarkymo srityje - per 2004 metus iš Lietuvos į Vokietiją išvežta utilizuoti apie 800 tonų senų pesticidų.
"Nenaudojami senų pesticidų sandėliai buvo paslėpta bomba. Per šiuos metus planuojama baigti tvarkyti visus likusius nenaudojamus pesticidus - šioje srityje žymus pokytis ir tai geriausia žinia", - akcentavo L.Stoškus.
Palyginti Lietuvos ir kitų Europos šalių aplinkosaugos situaciją, taip pat ryškėja bendras produktų ir prekių pervežimo keliais augimas, o tai viena priežasčių, didinančių aplinkos taršą. Tačiau lyginant su kitomis senojo žemyno šalimis, matyti, kad Lietuvoje energijos intensyvumas - vienas prasčiausių.
"Palyginti su kitomis šalimis, mes energiją neefektyviai naudojame. Prastesni rodikliai ir energijos gamybos iš atsinaujinančių resursų. Bet gal taip tiesmukiškai lyginti negalima, kadangi mūsų upės nėra tokios palankios hidroenergetikos plėtrai - plėsdami šią sritį susidursime su kitų europinių reikalavimų neatitikimu: užtikrinti gerą upių vandens kokybę, nes hidroelektrinės prastina jų būklę. Šitie klausimai geriau sprendžiami šalyse, kurios turi srauningesne upes, kalnuotus regionus", - aiškino L.Stoškus.
Spaudos konferencijoje penktadienį taip pat dalyvavęs Europos aplinkos agentūros Programų vadovas Jockas Martinas pabrėžė, jog reikia stengtis užtikrinti taršos prevenciją užuot užsiėmus valymo darbais, taip pat diegti inovacijas gamtosaugos srityje. Jis atkreipė dėmesį, jog svarbu palaipsniui pereiti nuo darbo ir investicijų apmokestinimo prie taršos ir neefektyvaus medžiagų ir žemės naudojimo apmokestinimo.