Aljanso vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje išaugo visuomenės parama šalies narystei NATO. Šią savaitę paskelbta apklausa rodo, kad Lietuvos narystei aljanse pritaria beveik 60 proc. respondentų.
Kartu G.Robertsonas pažymėjo, jog būtina ir ateityje neprarasti visuomenės paramos, taip pat įvykdyti pažadą iki 2004 metų gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO vadovas pagyrė už krašto apsaugos sistemoje pradėtą taikyti pažangią resursų planavimo sistemą.
KA ministras L.Linkevičius pabrėžė, kad permainos Lietuvos kariuomenėje vyksta, gavus didelę Vyriausybės paramą, glaudžiai bendradarbiaujant su Seimu.
"Mes nesitikime gauti narystę NATO kaip dovaną, todėl didelį dėmesį skiriame karių rengimui, kurie galėtų dalyvauti bendrose tarptautinėse operacijose", - tvirtino ministras.
Jo teigimu, pasirengimas narystei NATO yra skirtas ne konkrečiai datai - lapkričio mėnesį įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Prahoje, kur Lietuva tikisi gauti kvietimą į Aljansą, o lygiavertės partnerytės pagrindais paremtai Lietuvos integracijai į Aljanso saugumo struktūras.
Susitikime su G.Robertsonu taip pat dalyvavo krašto apsaugos viceministrai, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis, lauko (sausumos) pajėgų vadas brigados generolas Valdas Tutkus.
Vienos dienos vizito į Lietuvą atvykęs G.Robertsonas taip pat susitiko su Lietuvos prezidentu, Seimo pirmininku, premjeru, kitais pareigūnais.
Lietuva įsipareigojusi iki 2002 metų parengti mechanizuotą pėstininkų batalioną dalyvauti karinėse operacijose už Lietuvos ribų pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, o iki 2006 metų - sukurti ir nuolatinės parengties brigadą.
5-uoju straipsniu numatoma kolektyvinė gynyba agresijos bent prieš vieną Aljanso narę atveju. Lietuvos kariai jau septynerius metus tarnauja taikos palaikymo misijose Balkanų regiono šalyse ir turi sukaupę patirties veikti tarptautiniuose junginiuose.