Tačiau NATO vadovas pabrėžė, jog šios pajėgos nebūsiančios "Europos armija". "Nebus vienos Europos armijos, kaip yra viena Europos valiuta", - sakė G.Robertsonas. Anot NATO vadovo, bendri gynybiniai pajėgumai suteiks galimybę ES veikti krizių valdymo ir taikos palaikymo srityse, atlikti atskiras užduotis bei operacijas.
1999 metų gruodį Helsinkyje ES Viršūnių taryba nutarė kurti autonomiškus institucinius ir karinius pajėgumus, kurie leistų ES savarankiškai planuoti ir vykdyti karines krizių valdymo operacijas, kai jose nedalyvauja NATO.
ES valstybių ir vyriausybių vadovai užsibrėžė tikslą iki 2003 metų sukurti 60 tūkst. asmenų karines pajėgas, kurios galėtų būti dislokuojamos per 60 dienų. Jų funkcijos būtų išskirti kariaujančias puses, užkirsti kelią konfliktams, evakuoti gyventojus ir teikti humanitarinę pagalbą.
Kol kas diskutuojama, kam šios pajėgos būtų pavaldžios. ES karinių pajėgumų kūrimas buvo pradėtas 2000-aisiais įvykusioje konferencijoje, kurioje savo indėlius į ES pajėgas buvo pakviestos pasiūlyti ir narystės ES siekiančios valstybės.
Tuomet Lietuvos delegacija pateikė sąrašą Lietuvos karinių pajėgų dalinių, kurie nuo 2003 metų bus pasiruošę dalyvauti ES vadovaujamose krizių valdymo operacijose. Šie daliniai jau yra nurodyti kaip galintys dalyvauti ir NATO vykdomose operacijose.
Lietuvos manymu, šiose pajėgose šaliai galėtų atstovauti trys batalionai - Panevėžio, Ruklos ir Alytaus, 2 laivai - fregatos "Aukštaitis" ir "Žemaitis", karo medikų būrys, 1 sraigtasparnis paieškos ir gelbėjimo darbams bei du lėktuvai.
Lietuva pasiūlė ES nepamiršti ir dviejų Lietuvos poligonų (Gaižiūnų bei Pabradės) ir, reikalui esant, rengti juose pratybas, karių treniruotes.
Derybas dėl narystės ES pradėjusi praėjusių metų vasarį Lietuva jas baigti tikisi kitų metų pabaigoje, o 2004-aisias būti pasiruošusia prisiimti narystės įsipareigojimus. Pakvietimą prisijungti prie Aljanso Lietuva tikisi gauti šių metų lapkritį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Prahoje.