Daugiau nei 60 žinomų Lietuvos kultūros ir mokslo žmonių laiške reiškiama paramą toms demokratijos ir tolerancijos idėjoms, "kurių sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje Jūsų leidiniai vertina kaip "griaunamąją veiklą"".

Taip pat reiškiamas susirūpinimas prieš pilietines organizacijas nukreiptais, rasinės ir tautinės neapykantos kurstymą remiančias Lietuvos politinių partijų pareiškimais.

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjusi literatūrologė Irena Veisaitė teigė, kad iš pradžių nenorėjo reaguoti į maždaug prieš 3 savaites prasidėjusią kampaniją "Respublikos" leidiniuose.

"Buvome labai nustebinti. Iš pradžių galvojome, kad neverta polemizuoti, todėl, kad ten yra tiek daug melo. Galvojome, kad sureikšminsime tuos straipsnius, jeigu su jais polemizuosime", - kalbėjo I.Veisaitė. Tačiau nutarta reaguoti, kai paramą išpuoliams prieš pilietinę visuomenę ėmė deklaruoti kai kurios partijos.

"Kai pradėjo politinės partijos kalbėti, bent man pasidarė neramu", - jai pritarė žurnalistas Romas Sakadolskis.

"Respublikos" leidinių grupėje reiškiama nuomonė, esą žinomo filantropo ir demokratijos rėmėjo George'o Soroso finansuojamos nevyriausybinės organizacijos vykdo žalingą Lietuvai veiklą, sulaukė, pavyzdžiui, Liberalų demokratų partijos bei Darbo partijos paramos.

Litaratūrologui Kęstučiui Nastopkai didesnį nerimą kelią ne minėtos publikacijos, o reakcija į jas.

"Dėl liberaldemokratų aišku - pralaimėjusioms jėgoms reikia atpirkimo ožio, esą čia G.Sorosas ir šnipai nuvertė Rolandą Paksą. Darbo partijai kliudo viešumas, pilietinės iniciatyvos, nes tai, kas leidžia visuomenei pačiai kontroliuoti save, yra nenaudinga. Mane labiau neramina kitų partijų reakcijos. Tos partijos niekaip nereagavo į demokratinių institucijų puolimą "Respublikoje", praleidę negirdomis, o puolė ginti leidėją, kaip nepriklausomos Lietuvos simbolį", - kalbėjo jis.

Literatūrologė Vanda Zaborskaitė atmetė bet kokias prielaidas, kad per G.Soroso finansuojamą Atvirą Lietuvos Fondą (ALF) buvo vykdoma priešiška Lietuvai veikla.

"Noriu kategoriškai paneigti insinuacijas, kad per fondo veiklą galėjo skverbtis Lietuvai priešiškos jėgos", - sakė ji.

Filosofas Arvydas Šliogeris teigė 10 metų dalyvavęs ALF veikloje, konkrečiai leidybos programoje.

"Jeigu ne G.Soroso fondo finansavimas, mes vis dar sėdėtumėme kokių 1978 metų lygyje. Per tuos 10 metų buvo išleista per 250 knygų, pačių aktualiausių Lietuvai, pačio plačiausio diapozono - nuo didžiausios klasikos iki konkrečius politinius reikalus aptariančių knygų. Jeigu ne G.Soroso fondas, iš tų 250 knygų iki šiol gal net nebūtų buvusi išleista nė viena. Todėl aš galiu ramiai, Lietuvos intelektualų vardu, padėkoti G.Sorosui, kad jis davė galimybę išleisti tokias knygas", - sakė A.Šliogeris.

K.Nastopka aiškino, kad ALF yra Lietuvos organizacija, susikūrusi 1990 metais.

"Tai, kas sieja su G.Sorosu, buvo pinigai. G.Sorosas yra ne tik verslininkas, bet ir filosofas, o jo filosofija yra atviros visuomenės filosofija. Vadinasi, atviros visuomenės idėja yra pliuralistinė idėja, atsisakoma tiesos monopolio. (...) G.Sorosas niekada nerėmė nė vienos partijos ir ALF nerėmė jokios partijos", - kalbėjo jis.

Žurnalistas Linas Vildžiūnas teigė, kad minėtą mokslo ir kultūros žmonių kreipimąsi ketinama skelbti internetiniuose puslapiuose, žiniasklaidoje, jį gali pasirašyti ir kiti asmenys, pritariantys kreipimesi išsakytomis mintims.

Atvirą laišką "Respublikos" leidinių grupės leidėjams iki trečiadienio buvo pasirašę 68 Lietuvos piliečiai, tarp jų - prof. Edvardas Gudavičius, prof. V.Zaborskaitė, prof. A.Šliogeris, prof. Tomas Venclova, prof. Bronislovas Genzelis, Laimonas Tapinas, prof. Alfredas Bumblauskas, Vladimiras Tarasovas, Algimantas Puipa, Jurga Ivanauskaitė, Valentinas Masalskis, Antanas Sutkus, prof. Donatas Sauka, dr. Vytautas Radžvilas, Jonas Jurašas, Dalia Kuodytė, prof. Bronius Kuzmickas, dr. Česlovas Laurinavičius, prof. Raimundas Lopata ir kt.