"Maždaug pusė milijono kainuoja nuomuoti lėktuvą iš Ukrainos vienam skrydžiui nuskraidinti karius į Afganistaną ar į Iraką. Tai kiek skrydžių mes galime už 50 milijonų nusipirkti - šimtą skrydžių. Tai kiek metų mes turėtumėm skraidyti su lėktuvu, kurį nusipirkome, kad atsipirktumėme tą investiciją. O prie tos investicijos mes pridėkime dar kainą išlaikyti tą lėktuvą, apmokyti lakūnus skraidyti juo", - sakė J.Kronkaitis.
Jo teigimu, jeigu šalies valdžia vis dėl to nuspręstų įsigyti tokį lėktuvą, "sprendimas būtų grynai politinis arba pompastiškas: sakyti, kad mes turime turėti lėktuvą, kad mes galėtumėme savo vėliavą parodyti kur nors". "Tokia maža valstybė kaip mes. Ar mes gėdinamės skraidyti nuomotais lėktuvais?" - retoriškai klausė J.Kronkaitis.
Neseniai Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė planą skolintis 105 mln. litų ir už juos įsigyti vieną keleivinį ir tris transporto lėktuvus.
Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, komentuodamas buvusio kariuomenės vado pasisakymą, BNS teigė, kad "jeigu būtų skaičiuojama pagal J.Kronkaičio pateiktus lėktuvų nuomos įkainius, naujas lėktuvas atsipirktų per 3-3,5 metus".
"O kur dar tai, kad kainos už transportavimo paslaugas nuolat auga. Be to, jei paskaičiuosime, kad tuo pačiu lėktuvu naudotųsi Lietuvos prezidentas, lėktuvas atsipirktų dar greičiau", - sakė ministras.
Pasak G.Kirkilo, turėdama lėktuvą, Lietuva galėtų dar ir turėtų pajamų už kitų valstybių karių transportavimą. Be to, lėšos už lėktuvo aptarnavimą liktų Lietuvoje, o ne iškeliautų į kitas šalis, kaip atsitinka, kai lėktuvą tenka nuomotis.
"Ypač nustebino, kad buvusio kariuomenės vado nejaudina galimybė parodyti mūsų vėliavą. Prezidentą V.Adamkų tokia galimybė jaudina", - sakė G.Kirkilas.
KAM atstovų teigimu, naujo keleivinio lėktuvo įsigijimui reikėtų 40 mln. litų, prie jų pridėjus 11 mln. litų, kurie numatyti lėktuvo įsigijimui kitų metų krašto apsaugos biudžete, bus ieškoma 5-7 metų senumo reaktyvinio lainerio "Boeing 737". Lėktuvą planuojama eksploatuoti 25-30 metų.
Anot KAM vadovų, skaičiuojama, kad 60 proc. lėktuvo skrydžių bus susiję su karių pervežimu, 40 - oficialių valstybinių delegacijų poreikiams. 65 mln. litų bus skirti pradiniam įnašui už tris naujus taktinius transportinius lėktuvus. Paskolą grąžintų KAM iš savo biudžeto asignavimų, kaip manoma, per maždaug 10 metų.
Sprendimas dėl skolinimosi lėktuvų parko atnaujinimui spalio pabaigoje suderintas per Zokniuose surengtą pasitarimą, kuriame dalyvavo premjeras Algirdas Brazauskas, krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, Krašto apsaugos ministijos ir kariuomenės vadovybė.
Planuojama, kad "Boeing" bus priskirtas Karinėms oro pajėgoms ir pažymėtas jų simbolika. Lietuvoje yra nemažai patyrusių "Boeing 737" tipo orlaivių pilotų ir aptarnavimo specialistų. Neseniai privatizuota bendrovė "Fly LAL" (buvusios "Lietuvos avialinijos") jau dešimtmetį naudojasi kelių modifikacijų "Boeing 737" lėktuvais.
Jau kelerius metus svarstomos problemos dėl valstybinio lėktuvo sprendimą pastūmėjo naujos realijos. Pagal NATO reikalavimus uždrausta vežioti karius kartu su kroviniu, kas iki šiol daroma Lietuvos KOP. Be to, nemažai tarptautinių atgarsių sukėlė tai, kad Lietuvos pirmieji asmenys į svarbius vizitus kelissyk vyko užsienio bendrovių lėktuvų užsakomaisiais reisais.
2006-siais Lietuvos KOP planuoja atnaujinti taktinės transporto aviacijos parką ir vietoje trijų pasenusių, savo resursą išnaudojusių sovietinių "An-26" ("Curl" pagal NATO klasifikaciją) įsigyti modernesnių lėktuvų. Naujų lėktuvų įsigijimui, įskaitant jų techninį aptarnavimą ir personalo mokymus, planuojama išleisti 250-300 mln. litų.
Pagal KOP specialistų atliktą studiją, pakeisti "anuškas" savo techninėmis charakteristikomis galėtų turbosraigtiniai EADS koncerno Ispanijoje gaminami "CASA C-295", JAV ir Italijos bendrovių "Lockheed Martin" ir "Alenia" gaminami "C-27J Spartan" bei turboreaktyvinis Ukrainos gamybos "An-74".
"Spartan" aviacijos ekspertai vadina sumažinta "C-130 Hercules" kopija - trumpesnis jo fiuzeliažas, įrengti ne keturi, kaip "Hercules", o du turbosraigtiniai varikliai, dauguma mazgų abiejuose lėktuvuose yra vienodi. "Spartan" be kuro papildymo gali skraidinti 10 tonų krovinį 2,5 tūkstančio km atstumu.
EADS koncerno Ispanijoje gaminami "CASA C-295" fiuzeliažas yra siauresnis, todėl į vidų, skirtingai nuo "Spartan", netelpa standartinis NATO krovinių padėklas, tad krovinys turi būti iš naujo pakuojamas. "C-295" be degalų papildymo gali nuskraidinti 7,5 tonos krovinį maždaug 1350 km atstumu.
Neseniai Lenkijos KOP įsigijo aštuonis lėktuvus "C-295" bei įsirengė šio lėktuvo treniruoklį. CASA lėktuvai yra tūpę ir Zokniuose, juos apžiūrėjo Lietuvos specialistai.
Lietuva kartą jau turėjo vyriausybinį lėktuvą. 1994 metų pradžioje tuometinio prezidento A.Brazausko iniciatyva buvo nupirktas nedidelis 21 metų senumo "Jetstar". Devynių vietų orlaivis, įskaitant atsargines dalis ir lakūnų mokymus, mokesčių mokėtojams kainavo 10 mln. litų, nors rinkoje jo vertė buvo perpus mažesnė. Nuostolingas lėktuvas buvo parduotas 2000 metų sausį už mažesnę nei likutinė vertė kainą.
Spalio pradžioje prezidentas Valdas Adamus ir jį lydinti delegacija į Afganistaną skrido iš Ukrainos bendrovės "Antonov airlines" nuomotu lėktuvu "An-74". Kariniai logistai šį lėktuvą surado per naktį, kai vizito išvakarėse sugedo skrydžiui užsakytas to paties tipo Latvijos bendrovės "RAF Avia" lėktuvas.
Šalies vadovai kiekvienais metais išvyksta į užsienį po 60-70 vizitų. Jeigu lėktuvai nenuomojami, tenka skristi reisiniais lėktuvais.