Tokia sutartis lietuviams neva reikalinga dėl to, kad būtų suvienodintos švedų ir lietuvių, dirbančių Švedijos Karalystės ambasadoje Vilniuje, sąlygos bei būtų mokamas panašus darbo užmokestis.

„Pradėk derėtis dėl mūsų kolektyvinės sutarties, Švedija!“, „Vieni įstatymai švedams, kiti lietuviams!“, - tokie lozungai buvo surašyti plakatuose, kuriuos laikė mažiau nei dešimt profesinių sąjungų konfederacijos atstovų, pirmadienį ryte išsirikiavusių prieš Švedijos Karalystės ambasados pastatą Vilniaus Didžiojoje gatvėje.

Šie žodžiai paaiškinami labai paprastai. Anot Švedijos ambasados darbuotojų lietuvių, jie gauna keliskart mažesnius darbo užmokesčius nei jų kolegos švedai.

Be to, lietuviai turi susitvarkyti su daug didesniu darbo krūviu ir jaučiasi žeminami. „Mes vertinami kaip kokia antrarūšiai“, - sakė Rima Kisielienė, Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos valdybos narė.

Visi aštuoni ambasadoje dirbantys lietuviai priklauso Švedijos Karalystės ambasados darbuotojų profesinei sąjungai, kuriai vadovauja 14 metų ambasadoje dirbanti Sniegė Naku.

Ši profsąjunga priklauso Lietuvos valstybės tarnautojų profesinei sąjungai, kuri yra viena iš profesinių sąjungų konfederacijos narių.

S.Naku DELFI sakė, kad su ja ambasados vadovybė „siekia susidoroti“. „Praėjusią savaitę ambasadorės Malin Karre nurodymu iš manęs buvo paimti raktai nuo kabineto ir liepta išeiti. Tokie atleidimo iš darbo metodai mane nustebino. Iki šiol oficialiai dar nesu atleista, ten likę daug mano daiktų, tačiau jų niekas nebeleidžia pasiimti“, - sakė S.Naku.

Anot jos, ponia M.Karre pasiūlė darbuotojai išeiti iš darbo neva šalių susitarimu, nors moteriai įteiktuose raštuose teigiama, kad ji nesugeba susidoroti su ambasados keliamais uždaviniais, neva nesupranta tikslų.

„Su tokiais argumentais aš nesutinku ir, manau, kad iki šiol visas užduotis įgyvendindavau puikiai. Ambasadoje esu atsakinga už kultūrą, informaciją ir spaudą, kai kitose ambasadose kiekviena pareigybė turi po atskirą specialistą“, - sakė S.Naku.

Ji neatmeta galimybės kreiptis į teismą, jei bus „tokiais metodais“ atleista iš darbo. S.Naku teigia, kad „prasidėjus spaudimui“, ji patyrė nervinį šoką ir susirgo.

R.Kisielienės teigimu, profsąjungos nariai nejaustų tokios didelės nuoskaudos, jei patys švedai nebūtų jų anksčiau mokę kovoti už savo teises. „Kai Lietuvoje buvo kuriamos profesinės sąjungos, pagrindiniai mokytojai buvo švedai. Toje šalyje yra labai gilios profesinių sąjungų tradicijos“, - DELFI sakė R.Kisielienė.

Švedijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje M.Karre, paklausta, kaip vertina profesinių sąjungų akciją ir ar įžvelgia tą pačią problemą, žurnalistams teigė, kad „čia problemos nėra“.

„Aš nebijau pasirašyti kolektyvinę sutartį, tačiau mes ir taip darbuotojams lietuviams turime sukūrę geras sąlygas. Su jais yra pasirašytos individualios sutartys, jiems mokame tikrai geras algas. Jus nustebintų, jei sužinotumėte kokias“, - sakė M.Karre.

Jos pavaldinė lietuvė S.Naku teigė keturiolika metų dirbusi Švedijos Karalystės ambasadoje, pasiekusi daug, tačiau dabar gaunanti iki 2,6 tūkst. litų atlyginimą.

„Ten dirbantys švedai uždirba gerokai daugiau. Tačiau aš negaliu sakyti kiek, nes tiksliai nežinau. Nenoriu klaidinti“, - teigė S.Naku ir pabrėžė, kad buhalterinius ambasados reikalus tvarko taip pat lietuvė.

Anot S.Naku, pavyzdžiui, gerokai didesnes algas gauna lietuviai dirbantys Prancūzijos ambasadoje Vilniuje. „Jie taip pat buvo sukūrę profesinę sąjungą. Tačiau pas juos iš karto atvažiavo prancūzai, pakėlė algas, todėl jiems nebereikia nieko reikalauti“, - sakė S.Naku.

Paklausta, kodėl iš darbo norima pašalinti S.Naku, ponia M.Karre teigė: „Aš nediskutuosiu apie individualias bylas prieš televizijos kameras. Tai būtų labai neprofesionalu“.

Profesinių sąjungų konfederacija savo pranešime primena, kad Lietuvos darbo įstatymai ir Tarptautinės darbo organizacijos standartai numato, jog norint atleisti iš darbo profsąjungos pirmininkę, reikalingas profesinės sąjungos sutikimas.