Spaudos konferencijoje V.Vitkauskas sakė, kad keliautojai surengs ekspediciją į Andų kalnyną, taip pat jie tikisi įkopti į aukščiausią pasaulio ugnikalnį Ojos del Salado (6800 m). Planuojam, kad ugnikalnyje bus iškelta Vilniaus vėliava.
V.Jankevičius iki gegužės mėnesio, kuomet UNESCO būstinėje Paryžiuje vyks I.Domeikos 200-osioms gimimo metinėms skirta paroda, numato sukurti dviejų dalių filmą apie I.Domeiką, kalnus, kasyklas.
Suskaičiuota, kad I.Domeikos vardu yra pavadinti apie 75 objektai, tarp kurių - asteroidas Domeyko Nr.2784, mineralas domeikitas, taip pat kaktusas, kalnagūbris, uostas, sidabro kasykla, lapė.
I.Domeikos gimimo metinėms paminėti skirtų renginių programoje numatyta išleisti albumą "Ignotas Domeika Lietuvai, Prancūzijai ir Čilei" lietuvių, prancūzų ir anglų kalbomis, taip pat jubiliejinius vokus ir antspaudus, I.Domeikos knygos "Mano kelionės. Tremtinio prisiminimai" pirmąjį tomą, surengti tarptautinę mokslinę konferenciją "Ignoto Domeikos gyvenimas, darbai ir indėlis į mokslą", jubiliejinę parodą apie I.Domeiką Nacionaliniame muziejuje.
I.Domeikos gimimo metinės yra įtrauktos į UNESCO minimų datų kalendorių.
I.Domeika gimė dabartinės Baltarusijos teritorijoje netoli Naugarduko 1802 metų liepos 31 dieną. Vilniaus universitete jis studijavo minerologiją ir chemiją, domėjosi civiline ir karine inžinerija, apgynė magistro mokslinį laipsnį matematikos srityje.
Kartu su poetu Adomu Mickevičiumi ir kitais 1819-1823 metais dalyvavo slaptoje pažangioje Filomatų draugijoje veikloje, kurios idealai buvo mokslas, dora, bičiulystė. Už tai I.Domeika caro valdžios buvo persekiojamas ir metus kalinamas Bazilijonų vienuolyne.
1838 metais su prancūzų profesorių rekomendacija jis atvyko į Čilę, kur vykdė geologinius teritorijos tyrimus, atrado daug svarbių naudingųjų iškasenų (vario, aukso, akmens anglies).
Pasaulyje I.Domeika išgarsėjo knyga "Araukanija ir jos gyventojai", be to paskelbė apie 500 mokslinių straipsnių ir darbų, monografijų. 16 metų dirbo Santjago universiteto rektoriumi, remdamasis Lietuvos pavyzdžiu reorganizavo Čilės švietimo sistemą.
Pagyvenęs Europoje, grįžo į Čilę, kur mirė 1888 metais.