Pernai rudenį Lietuvoje kilo didelė diskusija, ar verta atstatyti Valdovų rūmus, iš kurių dabar yra likę tik pamatai. Į diskusiją įsitraukė ir aukščiausi šalies vadovai.
Rūmų atkūrimui prieštaraujantys teigė, kad mažiausiai 100 mln. litų kainuosiantys rūmai bus tik šiuolaikiška, neturinti istorinės vertės imitacija, nes rūmų atstatymui trūksta istorinės medžiagos. Atstatymo šalininkai tvirtino, jog istorinės medžiagos atkūrimui sukaupta pakankamai.
Aktyvus rūmų atstatymo šalininkas premjeras Algirdas Brazauskas nori, kad jie būtų atstatyti iki 2009 metų, kai bus minimas Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metis. Šio projekto įgyvendinimą parėmė ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Tuo tarpu prezidentas V.Adamkus siūlė pradžioje sutvarkyti rūmų pamatus ir ragino ieškoti visuomenės bei ekspertų sutarimo.
Pasakodamas apie Rusijos archyvuose surastus dokumentus, Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis sakė, kad "dar anksti kalbėti, į kokius klausimus ši medžiaga leistų atsakyti".
"Tikiuosi, kad balandžio pabaigoje galėsime žymiai konkrečiau pristatyti šiuos radinius ir kalbėti apie tai, ką jie duoda Žemutinė pilies atkūrimui", - pažymėjo istorikas.
Jis pridūrė, kad šie radiniai neužbaigs informacijos apie Valdovų rūmus paieškų - jos bus tęsiamos ne tik Maskvoje ir Sankt Peterburge, bet ir kituose Rusijos miestuose.
Pasak mokslininko, po šių tyrimų liks labai maža galimybė, kad Rusijos archyvuose dar gali būti nežinomų dokumentų apie Valdovų rūmus.
"Šiame Žemutinės pilies projekte labai aktyviai dirba tiek Lietuvos, tiek Rusijos mokslininkai. Ko gero, to iki šiol nėra buvę", - sakė A.Nikžentaitis.
Jo teigimu, Rusija pasirengusi perduoti Lietuvai rastų dokumentų kopijas ir ta proga norėtų surengti nemažas iškilmes Kremliuje. "Šis oficialumas rodo surastų dokumentų svarbą", - pabrėžė istorikas.
A.Nikžentaičio duomenimis, šiemet, vykdant Valdovų rūmų atstatymo projektą, turėtų vykti istoriniai ir architektūriniai tyrimai bei prasidėti projektavimo darbai.
Šių metų biudžete Valdovų rūmų atkūrimui skirta 7 mln. litų.
Šios lėšos buvo skirtos, remiantis 2000 metais priimtu įstatymu, numatančiu, jog rūmai turi būti atstatyti iki Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo 2009-aisiais metais.
Valdovų rūmai Vilniuje buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, administracinis ir kultūrinis centras. Jie nugriauti 18 a. pabaigoje, Rusijai naikinant Lietuvos valstybės ir valstybingumo simbolius.
Šiuo metu Valdovų rūmų pamatai yra atkasti ir saugomi po laikinais gaubtais.